Čontaliai
Šis straipsnis apie Tabasko tautą. Apie Oachakos tautą skaitykite straipsnyje Oachakos čontaliai.
| Čontaliai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~60 000 |
| Populiacija šalyse | Meksika (Tabaskas) |
| Kalba (-os) | čontalių kalba, ispanų kalba |
| Religijos | krikščionybė, vietiniai tikėjimai |
| Giminingos etninės grupės | čoliai, kiti majai |
Čontaliai (sav. Yokot’anob) – Mezoamerikos tauta, gyvenanti pietų Meksikoje, Tabasko valstijoje. Priskiriami majams, nors patys save kildina iš olmekų. Kalba majų kalbų šeimai priklausančia čontalių kalba.
Kultūra
Tikėjimas sinkretinis – apima katalikybės ir majų religijos elementus. Išlikęs ikikrikščioniškas folkloras, tikėjimas gamtos dvasiomis, raganomis, žiniuoniais. Tradiciškai užsiima lydimine ir drėkinamąja žemdirbyste, žvejyba, medžiokle, amatais (pynimas, puodininkystė). Augina galvijus, avis, naminius paukščius.
Istorija
Čontalių žemės XV–V a. pr. m. e. buvo olmekų kultūros lopšys. Vėliau teritoriją užėmė majai. IV a. jų civilizacija pasiekė klestėjimo viršūnę, tuo pačiu suklestėjo ir čontalių kultūra. Iki ispanų užkariavimo XVI a. jie turėjo 2 didelius valstybinius junginius – Pontočaną ir Akalan-Tiščelį[1]. 1518 m. čontalių žemes pasiekė Chuanas de Grichalva, kuris buvo svetingai priimtas, o po metų – Ernanas Kortesas. Čontaliai priėmė ispanų valdžią, 1614 m. pastatyta Nakachukos bažnyčia, tapusi kultūriniu tautos centru.