Wibault 360
| Wibault 360 | |
 | |
| Tipas | Keleivinis laineris |
|---|---|
| Gamintojas | Société des Avions Michel Wibault  |
| Kūrėjas | Michel Wibault |
| Gamybos metai | 1931-1934 m. |
| Pirmas skrydis | 1931 m. |
Wibault 360 – XX a. ketvirtame dešimtemtye Prancūzijos įmonės „Wibault“ sukurtas penkiavietis-šešiavietis keleivinis lėktuvas.
Konstrukcija ir gamyba
Wibault 360 – metalinis žemasparnis monoplanas su fiksuota važiuokle, su uždara pilotų kabina ir keleivių salonu.[1] . Orlaivis yra kiek sumažinta ankstesnio trimotorio modelio „Wibault 283“ vienmotorė modifikacija.[2]
Prototipas, pavadintas 360T5, pirmą kartą pakilo 1931 m. rugpjūčio mėn. Buvo gaminama keletas šio orlaivio modifikacijų – modeliai „362“, „365“, „366“, „367“, kurie iš vienas nuo kitos iš esmės skyrėsi tik varikliais. Paskutinis iš šios serijos buvo „Wibault 366“, skirtas varžytis 1934 m. Londono–Melburno oro lenktynėse.[3]
Nepaisant finansinės ir inžinerinės paramos iš Sen Nazere įsikūrusios laivų statybos įmonės „Penhoët“, keleiviniai Wibault orlaiviai nesusilaukė ženklesnės sėkmės.[4][5]
Variantai
- 360T5
- Prototipas su 230 AG (172 kW) galios radialiniu varikliu „Salmson 9Ab“, 1 vnt.
- 362
- Variantas, varomas 300 AG (224 kW) galios radialiniu varikliu „Gnome-Rhône 7Kb“, 1933 m. paganminti 2 vnt.
- 365
- Šešiavietis variantas, varomas 500 AG (373 kW) galios radialiniu varikliu „Gnome-Rhône 9Kbrs“, 1 vnt. 1933 m.
- 366
- Variantas, pagamintas Londono–Melburno oro lenktynėms (angl. „MacRobertson Air Race“) varomas 500 AG (373 kW) galios V-12 tipo varikliu "Hispano-Suiza 12Ybrs, pasiekdavęs 250 km/h (155 mylių per valandą) geitį. Lenktynėse nedalyvavo.
- 367
- Modifikuotas „Wibault 365“ su suskleidžiama važiuokle.
Specifikacijos (360 T.5)
Bendrosios charakteristikos
- Įgula: 1
- Keleivių: 4
- Ilgis: 11,18 m
- Sparno mojis: 16,97 m
- Aukštis: 2,94 m
- Sparno plotas: 31,8 m2
- Svoris:
- Jėgainė: radialinis variklis „Salmson 9Ab“, 170 kW (230 AG)
Skrydžio duomenys
- Maksimalus greitis: 203 km/h (126 mylios per valandą, 110 mazgų) jūros lygyje
- Skrydžio lubos: 5 000 m (16 000 pėdų)
Bibliografija
- (EN) „Air Transport: The Wibault Penhoet 360 T.5 Monoplane“. Flight. Vol. XXIV, no. 9. 26 February 1932. pp. 175–176.
- (FR) Esperou, Robert (July 1985). „Les trimoteurs Wibault: Seconde partie“. Le Fana de l’Aviation. No. 188. pp. 41–45. ISSN 0757-4169
- (FR) Esperou, Robert (August 1985). „Les trimoteurs Wibault (troisième partie)“. Le Fana de l’Aviation. No. 189. pp. 24–27
- (EN) The Illustrated Encyclopedia of Aircraft (Part Work 1982–1985). Orbis Publishing.
- (FR) Lacaze, Henri (2016). Les avions Louis Breguet Paris, Vol. 2: le règne du monoplan. Le Vigen, France. ISBN 978-2-914017-89-3.