Vilniaus šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia
54°40′31.9″ š. pl. 25°17′08.1″ r. ilg. / 54.675528°š. pl. 25.285583°r. ilg.
 | |
|---|---|
 | |
| Vyskupija | - |
| Dekanatas | - |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Arklių g. |
| Pastatyta (įrengta) | 1636-1668 |
Vilniaus šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia, stovėjusi Vilniuje, Arklių gatvėje.
Bažnyčia stovėjo netoli dabartinės Turgaus halės. Skvero (dabar Lazdynų Pelėdos skveras) tarp Visų Šventųjų, Karmelitų ir Arklių gatvių vietoje buvo Basokų turgaus aikštė, įrengta 1876-1877 metais nugriovus Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios ir basųjų karmeličių vienuolyno bei sunaikinto sodo vietoje[1].
Istorija
.jpg)
XVII a. į Lietuvą atvyko basieji karmelitai. Pirmosios jų pastatytos bažnyčios Vilniuje buvo Šv. Teresės (1633-1654 m.) ir neišlikusi šv. Juozapo sužadėtinio (1636-1668 m.).
Šalia bažnyčios buvusį vienuolyną 1638 metais įsteigė Steponas Pacas.
Po 1863 m. sukilimo bažnyčia ir vienuolynas 1865 metais buvo uždaryti, o 1873 m. vasario 9 d. caro įsakymu vienuolynas panaikintas.
Teritorija po nugriovimo
1892-1899 m. Vilniaus miesto dūmoje buvo svarstoma Basokų prekyvietę iškelti į kitą vietą, sutvarkyti aikštę ir įrengti skverą, nes čia stovėję neišvaizdūs ir apgriuvę prekybos nameliai su geležiniais stogais gadino bendrą miesto vaizdą.
1903 m. vasario 6 d. dūma nusprendė turgų perkelti į gretimą Javų turgų, o 1904 m. balandžio 21 d. patvirtintas prekybos halės statybos projektas. Javų prekyba perkelta į Lukiškių ir Šnipiškių turgus.
1906 m. pastačius turgaus halę Basokų prekyvietė buvo panaikinta, aikštė apsodinta 100 medžių sodinukų. Miestui priklausantys prekybos nameliai išdalinti kitoms prekyvietėms – iš buvusių 100 kioskų 40 perkelta į Lukiškes, dalis - į turgaus aikštę priešais miesto skerdyklą (dabar Panerių gatvė), o netinkami sudeginti.[3]