Viliūnai

Tikėtina, kad kaimo pradininkas – 1595 m. prie Viliūnų ežero minimas naujakurys Wellon.^[1] Nuo 1612 m. veikė pradinė mokykla.^[2] 1621 m. įsteigta evangelikų liuteronų parapija ir pastatyta pirmoji bažnyčia, 1893–95 m. pastatyta nauja, plytinė bažnyčia. Katalikai iki 1930 m. priklausė Bildviečių parapijai, vėliau – naujai įkurtai Šilėnų parapijai.

Po 1709–11 m. maro atkelta kolonistų. 1736 m. buvo 3 kolonistų ir 1 lietuviškai kalbanti šeima. 1723–1818 m. priklausė Įsruties apskrities Diržkiemio valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Vilūnų valsčiui.

1856 m. per Viliūnus nutiestas Pilkalnio-Širvintos plentas, 1901 m. – siaurasis geležinkelis, įrengta geležinkelio stotelė. Turėjo paštą, mokyklą, valsčiaus įstaigą.^[3] 1928 m. prie kaimo bendruomenės prijungta Viliūnų dvaro apygarda.

1914 m. rugpjūtį buvo užimtas ir apgriautas Rusijos imperijos kariuomenės. 1944 m. rudenį nuo Širvintos pusės puolanti Raudonoji armija sustojo ties Viliūnais. Fronto linija išsilaikė iki 1945 m. sausio 16 d., kai Raudonoji armija Viliūnus užėmė. Po karo trumpą laiką buvo gyvenamas ir pervadintas Izmailovu (rus. Измайлово)^[4], kitais duomenimis – sugriautas, sudegintas, negyvenamas ir nepervadintas.^[1][5] Sovietmečiu buvo didelio karinio poligono viduryje. Nuo 2008 m. buvusio bažnytkaimio teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

Evangelikų liuteronų parapija įsteigta 1621 m., tais pačiais metais pastatyta ir pirmoji bažnyčia. 1748 ir 1890 m. nukentėjo nuo gaisro, trenkus žaibui. 1893–95 m. pastatyta nauja neoromaninio stiliaus bruožų turinti plytinė bažnyčia su 48 m aukščio keturkampiu bokštu ir 4 smailiais bokšteliais bokšto kampuose. Bažnyčia tapo gyvenvietės simboliu, buvo iš tolo matoma ir laikoma viena gražiausių Pilkalnio apskrityje.^[6] Sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu 1944–45 m., išlikusios tik pamatų liekanos.

Iki 1709–11 m. maro kunigavo ir 2 kunigai lietuviškomis pavardėmis. Vienas iš jų, Johannas Donalitius, Vaclovo Biržiškos manymu, galėjo būti Kristijono Donelaičio giminaičiu.

Parapija 1848 m. turėjo 5305 narius, iš jų 1080 (20,4 %) kalbėjo lietuviškai. 1870 m. lietuviškai kalbančiųjų liko 15,5 %, 1878 m. – 9,9 %, 1897 m. – 5,7 %, 1912 m. – tik 40 (0,9 %). Iki XX a. pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis, XX a. pradžioje lietuviškos pamaldos liko tik vasarą.^[1][3] 1925 m. turėjo 4417 narių, 1939 m. parapijai priklausė 32 kaimo bendruomenės:

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m.[5]	1910 m.[7]	1933 m.	1939 m.[8]
194	193	278	289
Demografinės raidos histograma

Be to, Viliūnų dvare 1905 m. buvo 93, 1910 m. - 98 gyventojai.^[9]