Vaiva Mainelytė
| Vaiva Mainelytė | |
|---|---|
| Gimė | 1948 m. rugsėjo 5 d. Rokiškis |
| Tėvas | Adolfas |
| Motina | Irena |
| Sutuoktinis (-ė) | Gintautas Ūzas, Rimantas Juodvalkis |
| Vaikai | Dovilė Ūzaitė-Juodvalkytė |
| Veikla | teatro ir kino aktorė |
| Alma mater | 1970 m. LSSR konservatorija |
Vida Vaiva Mainelytė (g. 1948 m. rugsėjo 5 d. Rokiškyje) – Lietuvos teatro ir kino aktorė.
Biografija
Mokėsi Rokiškio, Trakų internatinėje sporto mokykloje, 1966 m. baigė Širvintų vidurinę mokyklą. 1970 m. LSSR konservatorijoje baigė aktoriaus meistriškumo katedrą, aktoriaus specialybę (dėstytojai Juozas Rudzinskas, Vytautas Buožis).[1]
1969–1973 m. Šiaulių dramos teatro, 1973–1992 m. LSSR dramos teatro (nuo 1990 m. Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras) aktorė. 1992 m. „Vaidilos ainių“ teatro steigėja ir aktorė, 1995–1997 m. „Vaidilos“ teatro aktorė. 1999–2006 m. UAB „Ineco“ vadybininkė. Nuo 2006 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės aktorė. „Soroptimist“ klubo narė.[2][3]
Politinė veikla
Kazimiros Prunskienės rėmėja, dalyvavo Moterų partijos, Valstiečių liaudininkų sąjungos veikloje. 2008 m. Valstiečių liaudininkų sąjungos sąraše Vilniaus Žirmūnų rinkimų apygardoje nesėkmingai kandidatavo į LR Seimą (surinko 2,61% rinkėjų balsų).[4][5]
Filmografija
- 1970 m. Mokytoja Aldona – Vyrų vasara, rež. Marijonas Giedrys, LKS
- 1971 m. Helena – Rudobelės respublika, rež. Nikolajus Kalininas, „Belarusfilm“
- 1971 m. Juta – Paskutinis „Albatroso“ reisas, rež. Leonidas Pčiolkinas, „Ekran“
- 1971 m. Klasės auklėtoja („Žirafa“) – Maža išpažintis, rež. Algirdas Araminas, LKS
- 1972 m. Morta – Tadas Blinda, rež. Balys Bratkauskas, LKS
- 1974 m. Jurga, Marcelė – Velnio nuotaka, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
- 1975 m. Madona – Laikas nelaukia, rež. Vitalijus Četverikovas, „Belarusfilm“
- 1976 m. Ievos-Lotos mama – Seklio Kalio nuotykiai, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
- 1977 m. Maija – Vyras pačiame žydėjime, rež. Olgertas Dunkersas, Rygos kino studija
- 1977 m. Eugenija – Mainai, rež. Raimondas Vabalas, LKS
- 1978 m. Izabelė – Karaliai ir kopūstai, rež. Nikolajus Rašejevas, A. Dovženkos kino studija
- 1979 m. Tas fantastiškas pasaulis, rež. Tamara Pavliučenko
- 1980 m. Karalienė – Žaltvykslės, rež. Gytis Lukšas, LKS
- 1980 m. Kazia Buckuvienė – Faktas, rež. Almantas Grikevičius, LKS
- 1981 m. Sabina – Lošimas be kozirių, rež. Algimantas Kundelis, LKS
- 1981 m. Frederika - Endhauzo paslaptis, rež. Balys Bratkauskas, LTV
- 1981 m. Helena – Frontas priešo užnugaryje, rež. Igoris Gostevas, „Mosfilm“, SSRS-Čekoslovakija
- 1981 m. Milda – Vasara baigiasi rudenį, rež. Gytis Lukšas, LKS
- 1982 m. Mokytoja – Turtuolis, vargšas…, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
- 1982 m. Molė Gvyn – Anglų valsas, rež. Gytis Lukšas, LKS
- 1983 m. Linda – Dvi dalys iš šeimos kronikos, rež. Dmitrijus Barščevskis, „Mosfilm“
- 1984 m. Stasė Ustjanauskienė – Devyni nuopolio ratai, rež. Bronius Talačka, LTV
- 1985 m. Šarlotė – Sofija Kovalevskaja, rež. Ajan Šachmalijeva, „Lenfilm“
- 1986 m. Veronika – Chameleono žaidimai, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
- 2003 m. Striptizo klubo šeimininkė – Lietuviškas tranzitas, rež. Evaldas Kubilius
- 2005 m. Debesėlis ir Faustas, rež. Saulius Šaltenis
- 2008 m. Marija Aušrinė – Broliai, rež. Valdas Babaliauskas, Linas Paugis, TV3
- 2010 m. Salomėja – Širdys paklydėlės, rež. Balys Latėnas
- 2012 m. Genovaitė – Be namų, rež. Saulius Balandis
Įvertinimas
- 1982 m. LSSR nusipelniusi artistė
- 1983 m. Sąjunginio kino festivalio laureatė, Leningradas
- 198? m. Vietnamo darbo veteranės garbės ordinas
- 1985 m. LSSR valstybinė premija
- 1999 m. Rokiškio krašto garbės pilietė [6]
- 2004 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius [7]
- 2012 m. „Auksinės gervės“ apdovanijimas už viso gyvenimo nuopelnus [8]
- 2012 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius [9]
