Utenos apskritis (1915–1950)
Utenos apskritis – buvęs Lietuvos administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs 1915–1950 m. Centras – Utena.
| Utenos apskritis (1915–1950) | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Alytus | |||
| Valsčiai | 13 (1919), 14 (1923), 12 (1949) | |||
| 1915-1918 | .svg){kind=small} Oberostas | |||
| 1918-1939 |  Lietuva | |||
| 1939-1944 | .svg){kind=small} Panevėžio krašto apygarda | |||
| 1944-1950 | .svg){kind=small} Lietuvos TSR | |||
| Gyventojų | 108 960 (1923), 114 120 (1940), 91 900 (1942) | |||
| Plotas | 3 090 km² (1923), 2 134 km² (1949) | |||
Istorija
Utenos apskrities kaip atskiro teritorinio-administracinio vieneto ištakos siekia I pasaulinį karą, kai vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. gruodžio 4 d. sudarė atskirą Utenos administracinį vienetą (apskritį), kuris 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Pirmąją lietuvišką Utenos apskrities administraciją 1918 m. gruodžio viduryje pabandė sukurti inžinierius ir Nepriklausomybės signataras Steponas Kairys (1879–1964), tačiau netrukus Uteną užėmė nuo Daugpilio pusės įsiveržusi Raudonoji armija. Apskritį pavyko sudaryti 1919 m. birželio pradžioje, jau išvijus bolševikus. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.
1947 m. 3 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. Utenos apskritis pertvarkyta į Utenos rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Anykščių rajonui (5 apylinkės), Dusetų rajonui (12 apylinkių), Molėtų rajonui (30 apylinkių) ir Švenčionėlių rajonui (1 apylinkė).
1995 m. apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Utenos apskritis.
Suskirstymas
Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:
| Valsčius | Laikotarpis | Centras |
| Alantos valsčius | 1919, 1921–1950 | Alanta |
| Anykščių valsčius | 1919–1947 | Anykščiai |
| Daugailių valsčius | 1919–1950 | Daugailiai |
| Debeikių valsčius | 1919–1947 | Debeikiai |
| Inturkės valsčius | 1947–1950 | Inturkė |
| Joniškio valsčius | 1922–1923, 1927–1940 | Joniškis |
| Kuktiškių valsčius | 1919, 1921–1950 | Kuktiškės |
| Leliūnų valsčius | 1919–1950 | Leliūnai |
| Linkmenų valsčius | 1919–1940 | Saldutiškis |
| Molėtų valsčius | 1919, 1921–1950 | Molėtai |
| Pakalnių valsčius | 1919, 1921–1922, 1940 | Pakalniai |
| Skiemonių valsčius | 1919–1947 | Skiemonys |
| Skudutiškio valsčius | 1947–1950 | Skudutiškis |
| Tauragnų valsčius | 1919, 1921–1950 | Tauragnai |
| Utenos valsčius | 1919–1950 | Utena |
| Užpalių valsčius | 1919–1950 | Užpaliai |
| Videniškių valsčius | 1947–1950 | Videniškiai |
| Vyžuonų valsčius | 1919–1950 | Vyžuonos |
Tautinė sudėtis
Viršininkai
- 1918 – 1919 m. – Balys Sližys
- 1919 06 03 iki 1919 08 10 Pranas Gineitis
- 1919 08 10 iki 1919 12 17 Juozas Sadula
- 1919 12 17 iki 1920 05 15 Konstantinas Bražėnas
- 1920 05 16 iki 1922 08 15 Juozas Vaišnys.
- 1922 08 28 iki 1922 10 10 Bonifacas Petrūnas – Petrauskas
- 1923 06 15 iki 1925 06 12 – Antanas Nevodničėnas
- 1925 06 12 iki 1934 05 01 Jonas Motiejūnas – Valevičius
- 1934 05 06 iki 1935 10 01 – Alfonsas Sinkevičius
- 1935 10 01 iki 1939 07 01 – Jonas Motiejūnas – Valevičius.
- 1939 07 01 iki 1940 07 14 – Bronius Stosiūnas
- 1940 07 14 iki 1940 08 26 – Stasys Brašiškis
- 1941 06 25 iki 1941 11 14 – Pranas Grėbliauskas
- 1943 07 01 iki 1943 10 16 – Jonas Žukas (žuvo medžioklės metu)
Policijos vadai
Apskrities policijos (iki 1924 m. milicijos) vadai:
- 1919 06 10 – 1920 05 15 Zigmas Pakalnis
- 1919 06 20 – Mykolas Kunigėlis (į tarnybą atvyko pavėluotai, todėl vadu toliau liko Z. Pakalnis)
- 1920 05 15 – 1922 07 15 – Kostas Bajoras
- 1922 07 15 – 1925 08 – Antanas Monkevičius.
- 1925 08 16 – 1934 02 01 – Kostas Steponėnas
- 1934 02 01 – 1934 03 01 – Antanas Iškauskas
- 1934 03 01 – 1940 06 26 – Antanas Senkevičius
Literatūra
- Tūkstantmečio kelias Utenos apskrityje: fotoalbumas (vertė Lina Stašinskienė). – Vilnius: Sorre, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95133-0-0
- Žurnalas „Savivaldybė“ 1923–1940 m.
- Žurnalas "Policija " (įsakymai ir biografijos) 1927–1940 m.