Ukrainos ginkluotosios pajėgos
| Ukrainos ginkluotosios pajėgos Збройні сили України | |
|---|---|
 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų emblema | |
| Įkurtos | 1917 m. kovo 29 d. |
| Atkurtos | 1991 m. gruodžio 12 d.[1] |
| Pajėgų rūšys |  Sausumos pajėgos  Karinės jūrų pajėgos  Karinės oro pajėgos Specialiujų operacijų pajėgos[2] |
| Vadovybė | |
| Vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas |  Volodymyras Zelenskis |
| Gynybos ministras |  Rustem Umerov |
| Štabo viršininkas |  Oleksandras Syrskis |
| Žmogiškieji resursai | |
| Amžius | 18 |
| Privalomoji tarnyba (šauktiniai) | 12 mėnesių (SP, KOP) 18 mėnesių (KJP) |
| Mobilizaciniai resursai | 11 149 646 (2015 m.), amžiaus 16-49 m. |
| Tinkamų karinei tarnybai | 6 970 035 (2015 m.), amžiaus 16-49 m. |
| Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių | 470 406 (2021 m.) |
| Aktyvus personalas | 245 000 (2022 m.)[3] |
| Rezervo dydis | 220 000 (2022 m.) |
| Dislokuoti užsienyje | 562 |
| Finansinės išlaidos | |
| Biudžetas | 136 milijardai Grivinų ($6 milijardai)(2020)[4] |
| Proc. nuo BVP | 3% (2020)[4] |
| Karinė pramonė | |
| Vietiniai tiekėjai | Ukroboronprom (Ukrainos gynybos industrija) |
| Užsienio tiekėjai |  Jungtinės Amerikos Valstijos Jungtinė Karalystė Prancūzija Australija Kanada Izraelis Lenkija Čekija Turkija Lietuva Kinija Japonija Gruzijabuvę tiekėjai:  Rusija Baltarusija Čekoslovakija Bulgarija |
| Susiję straipsniai | |
| Istorija | Ukrainos nepriklausomybės karai Lenkijos–Ukrainos karas 1992–94 Krymo krizė Kosovo karas UNAMSIL Tuzlos salos konfliktas ISAF Irako karas ONUCI Operacija vandenyno skydas MONUSCO 1999 m. Rytų Timoro krizė ATALANTA 2014 m. prorusiški neramumai Ukrainoje Krymo aneksija Karas Donbase 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą |
| Kariniai laipsniai | Ukrainos kariuomenės kariniai laipsniai |
| |
Ukrainos ginkluotosios pajėgos (ukr. Збройні сили України) kaip nacionalinės ginkluotosios pajėgos sudarytos 1991-ųjų gruodžio 6-ąją Ukrainos aukščiausiajai tarybai priėmus nutarimus „Dėl ginkluotųjų pajėgų“ bei „Dėl gynybos“: visos tarybinės bazės perėjo Ukrainai trijose karinėse apygardose – Kijevo, Priekarpatės ir Odesos.
1992 m. gegužę Ukraina pasirašė strateginę ginkluotės sumažinimo sutartį, kuria šalis atidavė visus branduolinius ginklus, „paveldėtus“ iš TSRS, Rusijai ir nutarė pasirašyti branduolinių ginklų neplatinimo sutartį bei tapti nebranduoline valstybe. Šalis sutartį patvirtino 1994 m. ir 1996 m. oficialiai tapo branduolinių ginklų neturinčia valstybe.[5] Ukrainos kariuomenė yra antra didžiausių Europoje po Rusijos.[6]
Nustatytoji Ukrainos nacionalinė politika – euroatlantinė integracija ir į NATO, ir į Europos sąjungą. Ukraina sudariusi taikos partnerystę (1994) su NATO; aktyvi dalyvė taikdarių misijose Balkanuose. Šis glaudus ryšis su aljansu labiausiai buvo pastebimas bendros misijos su Lenkija, Kosove, metu. Ukrainos kariai taip pat tarnauja Afganistane, Irake bei dalyvauja operacijoje „Aktyvios pastangos“ (angl. Active Endeavour).[7]
Ukrainos kariai užsienyje
Skliausteliuose nurodyta tarptautinės misijos pavadinimas (angl.) 2015-ųjų metų duomenys.
Afganistanas: ISAF (PRT CHAGHCHARAN) – 13 karininkų (3 medikai)
Kongo Demokratinė Respublika: (MONUSCO) – 12 ekspertai ir keturi Mi-24 pilotai[8][9][10]
Kosovas: (KFOR) – 128 kariai[11]- Kosovas: (Jungtinių Tautų Laikinosios vadovybės misija Kosove) – 1 Karinių ryšių dalies štabo viršininkas, 1 ryšio karininkai[8]
Liberija: (UNMIL) – 277 kariai ir 2 ekspertai[8]
Moldavija: (Padniestrė) – 10 karinių stebėtojų
Sudanas: (UNMIS) – 9 ekspertai[8]
Malis (20)
