Tofai
| Tofai | |
|---|---|
.jpg) Tofų klajoklių šeima (~XX pr.?) | |
| Gyventojų skaičius | ~700 |
| Populiacija šalyse |  Rusija, Tofalarija |
| Kalba (-os) | rusų, tofų |
| Religijos | šamanizmas, stačiatikybė |
| Giminingos etninės grupės | tuviai, duchai, sojotai, altajiečiai |
 Vikiteka: | Tofai |
Tofai (sav. тоъфа, тофа, топа, тоха) taip pat tofalarai (sav. dgs. тофалар), karagasai – tiurkų tauta, gyvenanti Rusijoje, pietų Sibire. Populiacija – ~700 žmonių. Vartoja tiurkų kalbų šeimai priklausančią tofų kalbą, nors dabar daugelis kalba tik rusiškai. Dalis išlaikę tradicinį šamanistinį tikėjimą, kiti – krikščionys stačiatikiai.[1]
Tofai gyvena Tofalarijos krašte – trijuose kaimuose Rytų Sajano kalnuose, Irkutsko srities pietvakariuose, Nižneudinsko rajone. Keliasdešimt tofų surašyta kitose Irkutsko srities vietose, taip pat Tuvoje, Krasnojarsko krašte, Jakutijoje, Tomsko srityje.
Manoma, kad tofai kilę iš vietinių ketų ir samodų tautų, susimaišiusių su iš Sajanų–Altajaus krašto atsikėlusiais dubais (tubais, tuchais).[2] Pastarieji dažnai laikomi tiurkų tauta, nors iškelta versija, kad tai buvę mongolai, tiurkizuoti IV a.[3] Patys tofai save laiko nuo Čingischano mobilizacijos pabėgusiais mongolais.
Iki XX a. vid. tofai gyveno klajokliškai čiumuose, vertėsi medžiokle (tarp jų kailinių žvėrelių, muskusinių kabargų), žvejyba, elnininkyste. TSRS laikais buvo priversti gyventi sėsliai, įsikūrė kaimuose iš rąstinių namų. Tradiciniai amatai – kalvystė, medžio drožyba, rago, odos dirbinių gamyba.[4]
Tradiciniai tofų drabužiai – kailiniai (žiemą; moterys dėvi elnio odos kepuraites), chalatas (vasarą), vyrai dar vilki surdutą, moterys vasarą ryši skareles.[1]
Tofų tradicinės virtuvės pagrindą sudarė virta laukinių žvėrių mėsa – elnių, briedžių, stirnų, kabargų, taip pat lokių, kiškių, voverių, paukščių. Gerdavo virintą elnių pieną, maišytą su arbata. Taip pat valgydavo miltinę putrą su druska.[4]
Gausi tautosaka (dainos, pasakos, legendos, patarlės ir priežodžiai).[1] Išlikę šamanizmo elementų.[4]
