Tirolis

Grafystės teritorija taip pat yra istorinis regionas Centrinėje Europoje, rytinėje Alpių dalyje, apimantis Austrijos federacinę žemę Tirolį ir Italijos autonominį regioną Trentiną-Pietų Tirolį. Jis ribojasi su Forarlbergu (vakaruose), Bavarija (šiaurėje), Zalcbugu ir Karintija (rytuose), Venetu (pietryčiuose), Lombardija (pietvakariuse).

Tirolis dalinamas į keturis subregionus: Šiaurės ir Rytų Tirolis priklauso Austrijai, o Pietų Tirolis ir Trentinas - Italijai.

Tirolio teritorija į Romos imperijos sudėtį pateko 15 m. pr. m. e. po Druzo ir Tiberijaus žygių. Šios žemės buvo prijungtos prie Retijos provincijos. Vėliau teritorijoje įsigalėjo bavarai ir Bavarijos kunigaikštystė.

Nuo XII a. pradžios šiame aukštikalnių regione įsitvirtino Tirolio grafai, kurie stiprino savo pozicijas ir įgijo įtaką net aplinkinėms vyskupijoms, tokioms kaip Trentas ir Briksenas. 1138 m. mirus Bavarijos hercogui Henrikui X, jie tapo faktiškai nepriklausomi ir sugebėjo išlaikyti nepriklausomybę nuo Bavarijos per visą savo istoriją.

1253 m. mirus paskutiniam vietinės dinastijos grafui Albertui III, grafaitė Adelheida ištekėjo už Goricijos grafo Meinhardo, ir taip įsigalėjo Meinhardinerių dinastija, o Tirolis sudarė dinastinę uniją su Goricija.

1363 m. Tirolyje įsigalėjo Austrijos Habsburgai, ir grafystė pateko į Austrijos įtakos sferą. Tirolis buvo traktuojamas kaip dalis Išorinės Austrijos, kur valdė vietinė Habsburgų linija, kol 1665 m. visos Habsburgų žemės suvienytos po viena dinastine linija. Nuo XVIII a. vidurio Tirolis tapo Habsburgų tieiogiai valdoma žeme, o 1803 m. jam pavaldžios Trento ir Brikseno vyskupijos sekuliarizuotos ir inkorporuotos į grafystę.

1805 m. Presburgo taika Napoleonas perdavė Tirolį valdyti Bavarijos karalystei, kas grafystėje sukėlė sukilimą. Jis buvo žiauriai numalšintas 1810 m., tačiau po ketverių metų 1814 m., grįžo atgal Austrijos imperijai. 1867 m. ji tapo Cisleitanijos karūnos žeme.

1919 m. Sen Žermeno taika Tirolis buvo padalintas, o grafystė panaikinta. Pietinė jo dalis atiteko Italijos karalystei, o šiaurinė liko Austrijai.

• Vietinė dinastija:
  • Albertas I 1028–1140
  • Albertas II 1140–1165
  • Bertoldas 1165–1180
  • Henrikas I 1180–1190
  • Albertas III 1202–1253
• Meinhardineriai:
  • Meinhardas I 1253–1258, taip pat Goricijos grafas nuo 1231
  • Meinhardas II 1258–1295, taip pat Goricijos grafas iki 1271
  • Albertas 1258-1271, taip pat Goricijos grafas iki 1304
  • Henrikas II 1295-1335, taip pat Bohemijos karalius 1306 ir 1307-1310
  • Margareta ištekėjo:
    • Jonas Henrikas 1335–1341;
    • Liudvikas V 1341–1361
  • Meinhardas III 1361–1363
• Habsburgai:
  • Rudolfas IV 1363–1365, taip pat Austrijos, Štirijos, Karintijos hercogas nuo 1358, Karniolos hercogas nuo 1364
  • Leopoldas III 1365–1386, taip pat Austrijos hercogas iki 1379
  • Viljamas 1386–1406
  • Frederikas IV 1406–1439
  • Sigismundas 1439–1490
  • Maksimilijonas I 1490–1519, taip pat Vokietijos karalius nuo 1486, Austrijos erchercogas nuo 1493, imperatorius nuo 1508.
  • Karolis V 1519–1521, taip pat imperatorius, Ispanijos karalius.
  • Ferdinandas I 1521–1564, taip pat Austrijos erchercogas ir imperatorius.
  • Ferdinandas II 1564–1595
  • Maksimilijonas III 1612–1618
  • Leopoldas V 1619–1632
  • Ferdinandas Karlas 1632-1662
  • Sigismundas Pranciškus 1663–1665
  • Leopoldas I 1665–1705, imperatorius nuo 1658.
  • Toliau - pagrindinė Austrijos Habsburgų linija

Vikiteka: Tirolis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie Austriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.