Tenoras
| Balso tipas |
| Moterų balsai Vyrų balsai |
Tènoras (it. tenore, iš lot. tenere 'laikyti') – aukščiausias vyrų balsas, tokį balsą turintis dainininkas. Viduramžiais tenoru buvo vadinamas polifoninio muzikos kūrinio pagrindinis, dažniausiai vidurinis, balsas arba cantus firmus. Be to, tenoru vadinamas pučiamasis mažos tūbos pavidalo muzikos instrumentas.[1]
Diapazonas
Tenoro bendrasis diapazonas – nuo do mažosios oktavos iki do antrosios oktavos, darbinis diapazonas – nuo sol mažosios oktavos iki la pirmosios oktavos. Pagal tembrą skiriami lyriniai tenorai, kuriems geriau skamba pirmoji oktava ir dramatiniai tenorai, artimi baritonui. Be to, gali būti aukštesni – kontratenoras, tenoras altinas, sodresnio tembro lyrinis-dramatinis tenoras, tamsesnio tembro – dramatinis ir herojinis tenoras.
Operinės partijos
Tenoro partija dažniausiai būna viena iš pagrindinių operos partijų. Žymiausios tenoro partijos:
- Alfredas – Džiuzepė Verdis, Traviata
- Almaviva – Džoakinas Rosinis, Sevilijos kirpėjas
- Don Chose – Žoržas Bizė, Karmen
- Faustas – Šarlis Guno, Faustas
- Germanas – Piotras Čaikovskis, Pikų dama
- Hercogas – Džiuzepė Verdis, Rigoletas
- Kalafas – Džakomas Pučinis, Turandot
- Kavaradosis – Džakomas Pučinis, Toska
- Lenskis – Piotras Čaikovskis, Eugenijus Oneginas
- Zigmuntas – Richardas Vagneris, Valkirija
Žymiausi tenorai
- Plasidas Domingas
- Anatolijus Solovjanenko
- Nikolajus Geda
- Enrikas Karuzas
- Marijus Lanca
- Sergejus Larinas
- Marijus del Monakas
- Edgaras Montvidas
- Virgilijus Noreika
- Lučianas Pavarotis
- Andrea Bocelli
- Merūnas Vitulskis