Skudutiškis
| Skudutiškis | ||
|---|---|---|
  Skudutiškis | ||
| 55°23′02″š. pl. 25°27′22″r. ilg. / 55.384°š. pl. 25.456°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis | |
| Savivaldybė |  Molėtų rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Suginčių seniūnija | |
| Gyventojų | 184 | |
 Vikiteka | Skudutiškis | |
Skudutiškis – kaimas Molėtų rajono savivaldybės šiaurėje, prie Skudutės upelio. Seniūnaitijos centras. Stovi Skudutiškio Švč. Trejybės bažnyčia, yra Skudutiškio pagrindinė mokykla (uždaryta), biblioteka, paštas (LT-33040), vienas dailės paminklas (bažnyčioje), ryšių skyrius.
Etimologija
Skudutiškis yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Skudutės upelio – šiuo vardu dar vadinama Juodiša.
Geografija
.jpg)
Prie kaimo, Balčio ir Juodžio ežerų pakrantėje, buvo 20 pilkapių su akmenų vainikais. Stūkso 4 Skudutiškio akmenys (su įvairiais ženklais) Skudutės dešiniajame krante, greta atsiveria šventu laikomas Skudutiškio šaltinis. Greta jo tikintieji įrengė 1997 m. „Kristaus ir Švč. Mergelės apsireiškimo“ koplyčią.
Istorija
Skudutiškis pirmąkart minimas Lietuvos Metrikoje 1492 m., buvo privatus Skudutiškio dvaras, kurio savininkai keitėsi. 1505–1554 m. viena iš Radvilų valdų. XVII–XVIII a. dalį Skudutiškio valdė bajorai Šunkai. XVII a. Skudutiškis priklausė Alantos parapijai. Per 1710 m. marą išgarsėjo stebuklingas Skudutiškio Švč. Marijos Sopulingosios paveikslas, buvęs koplyčioje. Vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio komisija tyrė to paveikslo bylą. 1787 m. Albrechtas ir Jokūbas Šunkai pardavė Skudutiškio dvarą Bronišams.
XVIII a. pradžioje aplinkiniai dvarininkai pastatė naują koplyčią ir aprūpino ją reikmenimis. Tuo metu Skudutiškis su aplinkiniais kaimais buvo priskirtas Molėtų parapijai. XVIII–XX a. pradžioje Skudutiškio bažnyčia – Molėtų filija.XVIII a. – XIX a. pabaigoje Skudutiškyje buvo du dvarai: Kurmino ir Bronišo. Skudutiškio dvarininkas Kurminas dalyvavo 1831 m. sukilime: telkė valstiečius Skudutiškio, Pakalnių, Skiemonių apylinkėse, Atvykus M. Lisieckiui ir F. Grotovskiui nesėkmingai iš pietų puolė Uteną. Kurmino būrys apsistojo miškuose prieš Šventosios, kur vėliau susijungė su kitų sukilėlių būriais. Kurminai Skudutiškio dvarą išlaikė iki pirmosios bolševikų okupacijos. 1864 m. tas dvaras turėjo 475 dešimtines žemės, jam priklausė dalis Skudutiškio miestelio, Ančėnai, Keriobliškis, Baltišius, Kampai. 1928 m. Kurminas padovanojo Suginčių bažnyčiai 7 ha žemės sklypą Skudutiškio miestelyje.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1940–1947 m. | Kuktiškių valsčius | Utenos apskritis |
| 1947–1950 m. | Skudutiškio valsčiaus centras | |
| 1950–1977 m. | Skudutiškio apylinkės centras | Molėtų rajonas |
| 1977–1995 m. | Suginčių apylinkė | |
| 1995– | Suginčių seniūnija | Molėtų rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | ||||||||
| 1902 m.[3] | 1905 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1982 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 117 | 155 | 317 | 206 | 221 | 174 | 183 | ||
| 1987 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 210 | 273 | 266 | 218 | 184 | - | - | ||
| ||||||||
Šaltiniai
- Skudutiškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 59 psl.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 | | ||||||||||
| Kaniūkai – 4 km Alanta – 16 km |
| ||||||||||
| Verbiškės – 8 km MOLĖTAI – 16 km | Suginčiai – 6 km | ||||||||||
