Sausio 3

Genovaitė – Gaudrimas – Gordijus – Kongailas – Kongailė – Kangeda – Kangedas – Vida (Vyda) – Vidas (Vydas) – Vidgailas – Vidgailė – Vidginas – Vidginė – Viltautas

• 1919 – Japonija de facto pripažino Lietuvos nepriklausomybę;
• 1921 – prasidėjo pirmasis Lietuvos katalikų kongresas;
• 1923 – Klaipėdoje įsteigtas vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas;
• 1989 – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo Taryba įgaliojo Algį Klimaitį, Europos Parlamento Baltijos grupės generalinį sekretorių, atstovauti Sąjūdžiui Europos Parlamente
• 2003 – Prasidėjo bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo procesas.

• 1738 m. – Kazimieras Narbutas, Lietuvos filosofas (m. 1807 m.).
• 1808 m. – Abraomas Mapu, žydų rašytojas, moderniojo hebrajų romano pradininkas (m. 1867 m.).
• 1809 m. – Boguslavas Frederikas Radvila, didikas, Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (m. 1873 m.).
• 1819 m. – Jurgis Aleksandravičius, Lietuvos ir Lenkijos botanikas, visuomenės veikėjas (m. 1894 m.).
• 1872 m. – Jonas Vileišis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1942 m.).
• 1879 m. – Steponas Kairys, signataras, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, politikas, profesorius (m. 1964 m.).
• 1885 m. – Juozapas Montvila, Lietuvos Romos katalikų kunigas, spaudos darbuotojas, savo sielovados pareigą skęstančiame laive „Titanikas“ atlikęs iki pat mirties (m. 1912 m.).
• 1909 m. – Vaclovas Baravykas, lietuvių pedagogas, leksikografas (m. 1974 m.).
• 1917 m. – Algirdas Kačanauskas, teisininkas, chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kultūros veikėjas (m. 1977 m.).
• 1923 m. – Leonardas Matuzevičius, Lietuvos poetas (m. 2000 m.).
• 1927 m. – Eduardas Chlomauskas, Lietuvos architektas, dailininkas (m. 2004 m.).
• 1929 m. – Vytautas Kalinauskas, Lietuvos grafikas, tapytojas, scenografas (m. 2001 m.).
• 1930 m. – Edmundas Baltrimas, lietuvių muzikologas, muzikinės kultūros skleidėjas, pedagogas (m. 2006 m.).
• 1933 m. – Gediminas Laurinavičius, choro dirigentas ir muzikos mokytojas.
• 1936 m.:
  • Edmundas Lapinskas, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Elena Baltrukonytė-Gusevičienė, lietuvių aktorė, režisierė.
• 1938 m. – Danielius Pocius, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1939 m.:
  • Stasys Goštautas, Lietuvos meno ir literatūros tyrinėtojas, daktaras.
  • Šarūnas Valentinavičius, Lietuvos žurnalistas (m. 2021 m.).
• 1940 m. – Janina Eivienė-Juškutė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1943 m.:
  • Petras Babelis, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Petras Bingelis, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas. (m. 2020 m.).^[1]
• 1944 m.:
  • Aloyzas Jančoras, Lietuvos kino operatorius, režisierius.
  • Genovaitė Karolina Meilūnienė, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1946 m. – Tadeušas Kondrusevičius, lotynų apeigų katalikų arkivyskupas metropolitas, teologijos daktaras.
• 1947 m.:
  • Algirdas Sadkauskas, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vaclovas Volkovas, Lietuvos ir Šiaulių visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1949 m. – Algirdas Kopūstas, Lietuvos ir Ukmergės rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m.:
  • Antanas Paplauskas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Leonas Jankelevičius, veterinarijos gydytojas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas.
• 1952 m. – Jonas Eugenijus Bačinskas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Algimantas Bražionis, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1955 m. – Marija Žibūdienė-Skrabutytė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1956 m.:
  • Stanislovas Akulavičius, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vilius Jasiūnas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Rimgaudas Rimošaitis, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Česlovas Daugėla, inžinierius statybininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • Laimontas Dinius, kompozitorius, tekstų autorius ir atlikėjas, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldos politikas, seimo narys.
  • Vita Žabarauskaitė, Lietuvos dailininkė, pedagogė (m. 2021 m.).
• 1964 m. – Gediminas Merkys, Lietuvos edukologas ir sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1966 m. – Robertas Piečia, miškininkas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis veikėjas.
• 1967 m. – Elena Petrošienė, agronomė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1969 m. – Algimantas Merkevičius, Lietuvos dziudo sportininkas.
• 1970 m.:
  • Dalius Žvybas, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Rima Zablackienė, Lietuvos ir Prienų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1975 m. – Guoda Gedvilaitė, Lietuvos pianistė.
• 1980 m. – Irmantas Zelmikas, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje. Taip pat kviečiamas ir į nacionalinę rinktinę.
• 1985 m. – Linas Kleiza, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Toronto „Raptors“ klube.
• 1989 m. – Adas Juškevičius, lietuvių krepšininkas, žaidžiantis Kauno „Žalgirio“ klube.
• 1992 m. – Aldas Kliučinykas, Lietuvos futbolininkas.

• 1689 m. – Jurgis Juozapas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1668 m.).
• 1762 m. – Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1702 m.).
• 1850 m. – Juozapas Ignotas Lukaševičius, Lietuvos ir Lenkijos tapytojas (g. 1789 m.).
• 1864 m. – Mykolas Balinskis, Lietuvos istorikas, publicistas (g. 1794 m.).
• 1943 m. – Hansas Kromė, vokiečių archeologas, muziejininkas (g. 1864 m.).
• 1944 m. – Jurgis Baltrušaitis, Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas (g. 1873 m.).
• 1948 m. – Juozas Paknys, ekonomistas, bankininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos ir visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos banko vadovas (g. 1883 m.).
• 1956 m. – Vaclovas Biržiška, kultūros istorikas ir politinis veikėjas.^[2] (g. 1884 m.).
• 1958 m. – Kazimieras Paltarokas, lietuvių vyskupas (g. 1875 m.).
• 1982 m.:
  • Barbora Mejerytė, Lietuvos pedagogė, vertėja, kritikė, prozininkė, visuomenės veikėjas (g. 1898 m.).
  • Juozas Galvydis, Lietuvos istorikas, pedagogas, bibliotekininkas, vertėjas (g. 1896 m.).
• 2006 m. – Petras Keidošius, Lietuvos poetas, vertėjas, žurnalistas (g. 1924 m.).
• 2023 m.:
  • Kostas Dereškevičius, Lietuvos tapytojas (g. 1937 m.).^[3]
  • Benas Šimkus, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1941 m.).^[4]
• 2024 m. – Janas Jaščaninas, Lietuvos biologas, lengvaatletis (g. 1940 m.).^[5]

• 1521 – Popiežius Leonas X išleidžia bulę prieš vokiečių Reformacijos veikėją Martiną Liuterį;
• 1899 – Pirmasis žinomas žodžio „automobilis“ (Automobil) panaudojimas (laikraštis New York Times);
• 1956 – Reguliarias transliacijas pradeda Rytų Vokietijos televizija;
• 1957 – Kompanija „Hamilton“ pagamino pirmąjį pasaulyje elektroninį laikrodį;^[6]
• 1959 – Aliaska tampa 49-taja JAV valstija;
• 1961 – Nutraukiami diplomatiniai santykiai tarp Kubos ir JAV;
• 1963 – Valteris Bruchas užpatentuoja PAL televizijos sistemą;
• 1974 – generolui Bo Ne Winui paskelbus Mianmarą socialistine respublika, priimta Mianmaro vėliava. Nuo senosios vėliavos ji skyrėsi tik tuo, kad mėlyname keturkampyje atsirado darbininkų ir valstiečių simboliai;
• 1977 – įsteigta „Apple Computer“ įmonė;^[7]
• 1992 – Paliaubos tarp Serbijos ir Kroatijos;
• 2009 – sukurtas „Bitcoin“ „genezės blokas“, pats pirmasis blokų grandinėje;^[8]
• 2019 – nematomoje Mėnulio pusėje nusileido pirmasis kosminis aparatas – Kinijos zondas su mėnuleigiu „Chang’e 4“.

• 106 m. pr. m. e. – Markas Tulijus Ciceronas, romėnų politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas (m. 43 m. pr. m. e.).
• 1733 m. – Ričardas Arkraitas, britų išradėjas ir pramonininkas^[9] (m. 1792 m.).
• 1758 m. – Valentinas Vodnikas, pirmasis svarbesnis slovėnų rašytojas, mokytojas, vertėjas, gramatikas ir redaktorius (m. 1818 m.).
• 1855 m. – John McKenna, buvęs verslininkas, bei regbio žaidėjas. Pirmasis Liverpool FC treneris, kartu su W. E. Barclay (m. 1936 m.).
• 1883 m. – Klementas Ričardas Etlis, Prestvudo vikontas, teisininkas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas (m. 1967 m.).
• 1892 m. – Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas, filologas ir rašytojas (m. 1973 m.).
• 1906 m. – Aleksejus Stachanovas, rusų šachtininkas, jo vardu TSRS laikais vadinti darbo spartuoliai (m. 1977 m.).
• 1942 m. – Laslas Šojomas, vengrų politinis veikėjas, teisininkas ir bibliotekininkas. Buvęs Vengrijos prezidentas, prezidentavęs nuo 2005 iki 2010 m. Nuo 1990 iki 1998 m. buvo Vengrijos Konstitucinio Teismo pirmininkas (m. 2023 m.).
• 1943 m. – Mouloud Hamrouche, Alžyro ministras pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1989 m. rugsėjo 9 d. iki 1991 m. birželio 5 d.
• 1956 m. – Melas Gibsonas, JAV kino aktorius ir režisierius.
• 1969 m. – Michaelis Šumacheris, vokiečių Formulės 1 lenktynininkas, septyniskart Formulės 1 pasaulio čempionas. Jo brolis Ralfas Schumacheris taip pat dalyvavo Formulės 1 lenktynėse iki 2007 m. Michaelis po 2006 m. sezono pasitraukė iš Formulės 1 lenktynių, tačiau 2009 m. gruodžio 23 d. buvo oficialiai patvirtinta, kad vokietis pasirašė trejų metų trukmės sutartį su Mercedes GP ekipa.^[10].
• 1975 m. – Thomas Bangalter, elektroninės muzikos kūrėjas ir vienas iš dviejų grupės Daft Punk narys (kartu su Guy-Manuel de Homem-Christo).
• 1976 m. – Angelos Basinas, futbolininkas, Graikijos rinktinės ir Portsmouth klubo saugas.
• 1977 m. – Jusefas Safris, futbolininkas, Maroko rinktinės ir Qatar SC klubo iš Kataro saugas.
• 1978 m. – Liya Kebede, Etiopijos modelis.
• 1979 m. – Raitis Ivananas, Latvijos ledo ritulio puolėjas.
• 1986 m. – Nikola Peković, Juodkalnijos krepšininkas, žaidžiantis stipriausioje Graikijos komandoje – Atėnų „Panathinaikos“.

• 236 m. – Šventasis Anteras, devynioliktasis popiežius, vadovavęs krikščionių bažnyčiai nuo 235 m. lapkričio 21 d. iki 236 m. sausio 3 d. Spėjama, jog buvo graikų kilmės. Pagal vardą galima numanyti, jog buvo išlaisvintas iš vergovės.
• 1923 m. – Jaroslovas Hašekas, čekų rašytojas (g. 1883 m.).
• 1946 m. – Karl Maria Wiligut, ariosofistas ir nacių okultistas. Jis buvo vienintelis okultistas, tiesiogiai daręs įtaką Trečiajam Reichui dėl to dar vadintas „Himlerio Rasputinu“ (g. 1866 m.).
• 1980 m. – Joy Adamson, austrų kilmės gamtininkas ir rašytojas (nužudytas) (g. 1910 m.).
• 1983 m. – Ojaras Abuolas, latvių tapytojas (g. 1922 m.).

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-03 iš Wayback Machine projekto.