Sausio 23

Algimantas – Gailigedas – Gailigedė – Gailimantas – Gailimantė – Gailimina – Gailiminas – Gunda (Gundė) – Gundas – Ildefonsas – Raimundas – Ramojus

• 1429 – Šventosios Romos Inperijos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Lietuvos karaliumi karūnuoti Vytautą;
• 1793 – Peterburge pasirašyta konvencija dėl antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Rusijai atiteko didžioji Lietuvos dalis, Prūsijai skirtas Dancingo miestas ir nemaža Lenkijos dalis;
• 1918 – Vilniuje įsteigta Baltarusijos mokslo draugija – Lietuvos baltarusių mokslininkų organizacija;
• 1920 – Išleistas ryšininko leidinio „Paštininkų balsas“ pirmasis numeris;
• 1999 – Vilniaus Rotušėje pirmą kartą surengtas Vienos pokylis;
• 2002 – Linai Lajauskienei pirmajai moteriai Lietuvos kariuomenėje suteiktas pulkininkės leitenantės laipsnis.

• 1882 m. – Pranas Bizokas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1958 m.).
• 1890 m. – Antanas Sodeika, dainininkas (baritonas), vargonininkas, pedagogas (m. 1979 m.).
• 1892 m. – Povilas Budrevičius, Lietuvos karinis veikėjas, Kariuomenės teismo pulkininkas (m. 1956 m.).
• 1893 m. – Juozas Laucius, aktorius (m. 1985 m.).
• 1897 m. – Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. I. Simonaitytė laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje (m. 1978 m.).
• 1898 m.:
  • Emilija Grikevičiutė-Pakalnienė, aktorė (m. 1975 m.).
  • Kostas Gurevičius, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (m. 1990 m.).
• 1902 m. – Antanas Mackevičius, aktorius (m. 1992 m.).
• 1903 m.:
  • Henrikas Kačinskas, aktorius (m. 1986 m.).
  • Jonas Adomaitis, pedagogas, vertėjas, teatro kritikas, LTSR nusipelnęs mokytojas (1960 m.) (m. 1981 m.).
• 1909 m. – Stasys Beniušis, Lietuvos ir Lenkijos geologas, technikos mokslų daktaras, Gdansko universiteto profesorius.
• 1911 m. – Balys Karvelis, lietuvių aviakonstruktorius, sukonstravęs pirmąjį Lietuvoje plastikinį sklandytuvą „Lietuva“ (m. 1996 m.).
• 1921 m. – Marija Gimbutienė, lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras (m. 1994 m.).
• 1927 m. – Aloyzas Domeika, Lietuvos dainininkas, lyrinis tenoras (m. 2008 m.).
• 1928 m. – Algirdas Makarevičius, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras (m. 2015 m.).
• 1935 m. – Liudvikas Bugenis, pedagogas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1936 m. – Vilhelmas Vaičekauskas, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2009 m.).
• 1942 m.:
  • Liudas Aleksandras Bazelis, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Simas Ramutis Petrikis, inžinierius, technikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1943 m. – Anatolijus Ligeika, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas (m. 2004 m.).
• 1944 m. – Genovaitė Babachinaitė, kriminologė viktimologė.
• 1948 m. – Virginija Diana Matuzevičienė, Lietuvos kino režisierė.
• 1950 m.:
  • Nijolė Miliauskaitė-Bložienė, Lietuvos poetė, lituanistė (m. 2002 m.).
  • Vinsas Janušonis, Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1951 m.:
  • Kazys Sivickis, technologijos mokslų daktaras, hidrotechnikos inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vladzė Gribėnienė, Lietuvos ir Molėtų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m.:
  • Leokadija Kandižauskaitė, Lietuvos politinė veikėja.
  • Raimondas Urbakavičius, fotografas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.
• 1957 m.:
  • Algimantas Šoblinskas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vidmantas Laurinavičius, Lietuvos istorikas, muziejininkas.
• 1958 m. – Irina Rozova, žurnalistė, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (m. 2023 m.).
• 1961 m. – Juozas Paukštė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Petras Nevulis, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Jūratė Overaitytė, gydytoja, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1975 m. – Ramūnas Šimukauskas, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius.

• 1872 m. – Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis, Rusijos imperijos valstybės ir švietimo veikėjas, mecenatas.^[1] (g. 1814 m.).
• 1889 m. – Ignas Domeika, žymus Čilės geologas, mineralogas, etnologas, 1831 m. sukilimo dalyvis, Čilės universiteto Santjage rektorius, Čilės respublikos garbės pilietis (g. 1802 m.).
• 1945 m. – Kazys Puida, lietuvių rašytojas, dramaturgas, vertėjas (g. 1883 m.).
• 1960 m. – Vladas Mongirdas, rašytojas, gydytojas, savanoris (g. 1877 m.).
• 1985 m. – Juozas Laucius, aktorius (g. 1893 m.).
• 1989 m. – Juozas Liaudanskis, Lietuvos tautodailininkas skulptorius (g. 1904 m.).
• 2006 m.:
  • Arminas Lipšys, Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas (g. 1937 m.).
  • Liana Karpavičienė, Lietuvos kostiumų dizainerė (g. 1954 m.).
• 2009 m.:
  • Ana Marija Radvilaitė, pedagogė, Lenkijos politinė veikėja. Kunigaikštytė, kilusi iš Radvilų giminės Nesvyžiaus šakos, tėvas Kristupas Mikalojus Radvila, motina Marija iš Popielų, herbo Sulima (g. 1939 m.).
  • Edmundas Šimkus, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas. DP narys (g. 1954 m.).
• 2010 m. – Antanas Dimžlys, Lietuvos skulptorius, restauratorius (g. 1920 m.).
• 2019 m. – Jonas Mekas, menininkas, filmų kūrėjas (g. 1922 m.)
• 2021 m. – Mykolas Dorofėjus, Lietuvos kino ir teatro aktorius (g. 1961 m.).
• 2024 m. – Alwida Antonina Bajor, Lietuvos žurnalistė, publicistė, rašytoja, dramaturgė, vertėja (g. 1942 m.).^[2]

• 27 – Augustas paskelbė apie Romos imperijos sukūrimą;
• 1482 – pirmą kartą išspausdinta šventoji žydų knyga Tora;
• 1546 – nieko nepublikavęs 11 metų, Francois Rabelais išleidžia „Gargantiua ir Pantagriuelio“ tęsinį: Tiers Libre;
• 1849 – užpatentuota vokų gamybos mašina;
• 1918 – Sovietų Rusija paskelbė dekretą apie Bažnyčios atskyrimą nuo valstybės ir mokyklos atskyrimą nuo Bažnyčios bei atėmė iš jos visas juridines teises į nuosavybę;
• 1918 – Nuno Álvares Pereira paskelbiamas palaimintuoju;
• 1950 – Jeruzalė paskelbta Izraelio sostine;^[3]
• 2003 – Paskutinis, labai silpnas signalas gautas iš Pioneer 10.

• 1235 m. – Bonifacas VIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1294 m. gruodžio 24 d. iki mirties (m. 1303 m.).
• 1783 m. – Stendalis, prancūzų rašytojas, vienas iš pirmųjų pradėjęs rašyti realistine forma (m. 1842 m.).
• 1832 m. – Eduardas Manė, prancūzų tapytojas, impresionizmo atstovas (m. 1883 m.).
• 1862 m. – Davidas Hilbertas, vokiečių matematikas, įvedęs į matematiką daug fundamentalių idėjų, suformulavęs garsiąsias 23 neišspręstas matematikos problemas. Jo vardu pavadinta Hilberto erdvė (m. 1943 m.).
• 1885 m. – Vincentas Astasevičius, Romos katalikų prelatas, Lenkijos lietuvių teisių gynėjas (m. 1946 m.).
• 1898 m.:
  • Randolph Scott, amerikiečių rašytojas^[4] (m. 1987 m.).
  • Sergejus Michailovičius Eizenšteinas, įtakingas rusų kilmės Tarybų Sąjungos kino režisierius, scenaristas ir kino teoretikas, ypač pasižymėjęs savo nebyliaisiais filmais „Streikas“ (Стачка), „Šarvuotis „Potiomkinas“ (Броненосец «Потёмкин») ir „Spalis“ (Октябрь), taip pat istoriniais epiniais filmais „Aleksandras Nevskis“ (Александр Невский) ir „Ivanas Rūstusis“ (Иван Грозный). Jo darbas turėjo didelės įtakos ankstyviesiems kino kūrėjams, ypač naujoviška kino montažo praktika ir teorija (m. 1948 m.).
• 1907 m. – Hideki Jukava, japonų fizikas, Nobelio premijos laureatas^[5] (m. 1981 m.).
• 1915 m. – William Arthur Lewis, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6] (m. 1991 m.).
• 1918 m. – Gertrude Belle Elion, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7] (m. 1999 m.).
• 1929 m. – John Charles Polanyi, 1986 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[8].
• 1930 m.:
  • Derek Walcott, Sent Lusijos poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas.
  • Teresa Żylis-Gara, dainininkė, operos solistė, viena žymiausių XX a. antros pusės operos dainininkių Europoje ir pasaulyje (m. 2021 m.).
• 1933 m. – Bilas Heidenas, ekonomistas, Australijos politinis veikėjas (m. 2023 m.).
• 1946 m. – Borisas Abramovičius Berezovskis, Rusijos žydų kilmės matematikas, verslininkas, taip vad. oligarchas (m. 2013 m.).
• 1951 m. – Chesley Burnett, amerikiečių lakūnas, išgarsėjęs, sėkmingai nutūpdinęs lėktuvą priverstinio nusileidimo metu Hadsono upėje, Niujorke.^[9] Sullenberger studijavo U. S. Air Force Academy, Purdue University ir University of Northern Colorado. Bombonešių pilotas U.S. Airforce, reguliariųjų oro linijų lakūnas.
• 1964 m. – Bharatas Džagdeo, dabartinis Gajanos prezidentas, šias pareigas einantis nuo 1999 m. rugpjūčio 11 d. Prieš tai jis yra buvęs šalies finansų ministru, o prezidentu tapo po to, kai iš šių pareigų dėl sveikatos problemų atsistatydino prezidentė Janet Jagan. Nuo to laiko Džagdeo jau yra laimėjęs dvejus rinkimus – 2001 ir 2006 m. Jis yra jauniausias Karibų sandraugos valstybių vadovas. Jis yra kilęs iš Indijos.
• 1974 m. – Tiffany Thiessen, JAV aktorė, žinoma vaidmenimis TV serialuose jaunimui Pagaliau skambutis! ir Beverly Hils, 90210.
• 1979 m. – Larry Hughes, JAV krepšininkas, įžaidėjas, šiuo metu žaidžiantis Šarlotės „Bobcats“.
• 1984 m. – Arjenas Robenas, nyderlandų futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Bayern München klubo saugas. Vertinamas dėl puikios kamuolio valdymo technikos, greičio.

• 1002 m. – Otonas III, Vokietijos karalius (nuo 983 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius (nuo 996 m.) (g. 980 m.).
• 1199 m. – Abu Jusufas I Jakubas Almansuras, nuo 1184 m. Almochadų dinastijos Maroko kalifas (g. 1160 m.).
• 1516 m. – Ferdinandas II Katalikas, nuo 1479 m. Aragono karalius, nuo 1468 m. Sicilijos karalius (Ferdinandas II), nuo 1474 m. Kastilijos ir Leono karalius (Ferdinandas V), nuo 1504 m. Neapolio karalius (Ferdinandas III). 1503–1516 m. titulinis Bizantijos imperatorius (g. 1452 m.).
• 1622 m. – William Baffin, anglų jūrininkas ir tyrinėtojas (g. 1584 m.).
• 1806 m. – Viljamas Pitas jaunesnysis, XVIII amžiaus pabaigos, XIX amžiaus pradžios Didžiosios Britanijos politikas. 1783 metai, būdamas 24 metų amžiaus Pitas tapo jauniausiu Didžiosios Britanijos premjeru (nors tuo metu terminas „premjeras” dar nebuvo naudojamas). Jis pasitraukė iš užimamų pareigų 1801 metais, o vėliau 1804 metais vėl tapo premjeru ir ėjo pareigas iki savo mirties 1806 metais. Jo tėvas Viljamas Pitas vyresnysis anksčiau taip pat buvo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas (g. 1759 m.).
• 1883 m. – Gustavas Dorė, Prancūzijos tapytojas, graviruotojas, iliustratorius ir skulptorius, nemažai dirbęs su medienos ir plieno graviravimu (g. 1832 m.).
• 1921 m. – Mykola Leontovyčius, ukrainiečių kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas, folklorininkas (g. 1877 m.).
• 1944 m. – Edvardas Munkas, norvegų dailininkas, savo darbais priskiriamas simbolistinio meno krypčiai (g. 1863 m.).
• 1952 m. – Jakovas Iljičius Frenkelis, žymus sovietų Rusijos fizikas teoretikas, daug prisidėjęs prie įvairių fizikos sričių plėtojimo (g. 1894 m.).
• 1986 m. – Jozefas Boisas, vokiečių skulptorius, iliustratorius, meno žinovas ir pedagogas. Studijavo Diuseldorfo akademijoje. Kūriniams naudojo savita techniką ir priemones. Konceptualistas (g. 1921 m.).
• 1989 m. – Salvadoras Felipas Žasintas Dali Domenekas, ispanų dailininkas, tapytojas, grafikas ir skulptorius, vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų (g. 1904 m.).
• 2002 m.:
  • Pierre Bourdieu, prancūzų sociologas ir filosofas, poststruktūralizmo krypties atstovas (g. 1930 m.).
  • Robert Nozick, amerikiečių filosofas (g. 1938 m.).
• 2021 m. – Laris Kingas, amerikiečių radijo ir televizijos žurnalistas (g. 1933 m.).