Romos tema
Cassell's Illustrated Family Paper 1858
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
#3 Tiesioginis matas trimis ėjimais. 1. Vh8? Grėsmė 2. V:b8#, bet 1... Rf6+! 1. Vh2+! Rf4 2. Vh8 Grėsmė 3. V:b8# 2... Re5+ 3. Bc3#; 2... Bg1+ 3. Bc1#; 2... e5 3. Bc6#. 1... Žf4 2. Vb2 ~ 3.Bc6#[1] |
Romos tema – tai viena iš pagrindinių loginės šachmatų mokyklos temų, susijusių su šachmatų figūrų atitraukimu ir įtraukimu. Teminiame klaidinančiajame pėdsake baltųjų grasinimą atremia juodųjų figūra. Todėl pradžioje baltieji įgyvendina paruošiamąjį planą ir atitraukia neparankią juodųjų figūrą į paralelę liniją. Tai sumažina figūros galimybes gintis, kas silpnina juodųjų poziciją.
Galimos kelios juodųjų figūros susilpninimo pasekmės: besiginančioji juodųjų figūra kertama, užstojama, ji blokuoja šalia juodųjų karaliaus ar kitos figūros laukelį, baltieji laimi tempą (cugcvangas) ir kt.
Romos tema davė pradžią loginės mokyklos uždavinių: Drezdeno, Hamburgo ir kitoms šachmatų kompozicijos temoms.
Istorija
Pavadinimą tema gavo po J. Kotco ir K. Kokelkorno 1905 m. pasirodžiusio uždavinio, kurį autoriai paskyrė Romoje gyvenusio jų draugo šachmatų kompozitoriaus A. Gulelmečio garbei ir temą pavadino Romos miesto vardu.[2].
Temą 1858 m. atrado anglų šachmatų kompozitorius Henris Kidsonas (Henry Edwin Kidson, 1832–1910)
Romos tema naudojama ir etiuduose. Pirmą kartą tai padarė latvių šachmatininkas ir šachmatų kompozitorius Hermanis Matisonas (Hermanis Matisons, 1894–1932)[3] .
Uždaviniai
Romos temos uždaviniams būdinga, kad juodųjų gynyba, mėginimo žaidime ir po paruošiamojo plano įvykdymo, atliekama ta pačia susilpnintąja figūra.
J. Kotcas, K. Kokelkornas Deutsches Wochenschach (6566) 1905.10.08
| Eduardas Bruneris Schweizerische Schachzeitung 1957
| Karlas Fabelis Hamburgischer Correspondent 1933
|
|