Radža joga

Radža joga (skr. राजयोग = IAST: rājayoga-, „karališkoji joga“) – jogos kryptis, glaudžiai susijusi su meditatyvaus proto ugdymu (dhjana). Remiasi daugiausia Patandžalio „Jogasūtra“. Radžajogos sąvoka pradėta vartoti XII–XIII a., kad jogos mokykla nebūtų painiojama su besiklostančia nauja tantrinės hatha jogos srove.

Ši joga susijusi su samkhjos tradicija, pabrėžia skirtumą tarp purušos ir prakritės. Radža jogos tikslas – kaivalja – sąmoningo suvokėjo išsivadavimas iš gunų (kančios priežasties). Indijos filosofijos tėkmėje karališkoji joga minima tiesiog kaip joga. Radža jogoje Yšvara laikomas ne kūrėju, o į gunas neįsipainiojusiu puruša.^[1]

XIX a. radža jogos sąvoką atgaivino Svamis Vivekananda, „Jogasūtrą“ prilyginęs radža jogai. Brahmakumarių judėjime radža joga vadinamos šio judėjimo meditacinės praktikos, nieko bendro neturinčios su „Jogasūtros“ principais.^[2]