Pusinis surišimas

K. Mensfildas
The Hampshire Telegraph and Post 1915
a8b8c8d8e8f8g8h8
a7b7c7d7e7f7g7h7
a6b6c6d6e6f6g6h6
a5b5c5d5e5f5g5h5
a4b4c4d4e4f4g4h4
a3b3c3d3e3f3g3h3
a2b2c2d2e2f2g2h2
a1b1c1d1e1f1g1h1
#2 Tiesioginis matas Dviem ėjimais. Pusinis surišimas, Goetharto tema.

1.Rc7! ~ grasina: 2.Ba5#

1...Ra3 2.b3#

1...Rd2 2.V×c2#

1...Rc3 2.Bb3#

1...Rc5 2.Bb3#

1...Ra5 2.Bb6#

1...Žb3+ 2.a×b3#

1...Ž×b5 2.bxa8V#.[1]

Pusinis surišimas – taktinė idėja šachmatų kompozicijoje, kuria įgyvendinamas vienos iš dviejų juodųjų arba baltųjų figūrų, stovinčių tarp karaliaus ir priešininko tolimo veikimo figūros, surišimas, kai viena iš jų išeina iš šios linijos.[2]

Pusinio surišimo linijoje gali būti naudojamos abiejų spalvų šachmatų figūros. Pagal figūrų spalvą idėja skirstoma į juodųjų figūrų, arba baltųjų figūrų pusinį surišimą.

Baltųjų figūrų pusinis surišimas dažniau naudojamas atvirkščio, ar sutarto mato, nei tiesioginiuose šachmatų uždaviniuose.

Istorija

Idėją pasiūlė anglų šachmatų kompozitorius Kominsas Mensfildas 1915 m., patalpinęs savo uždavinį The Hampshire Telegraph and Post laikraštyje.[3]

Pusinio surišimo idėjos uždaviniai

Ši idėja daugiausiai paplito, kuriant dviejų ėjimų šachmatų uždavinius. Jos esmė: kai baltųjų sukurtą mato grėsmę juodiesiems tenka atremti, patraukiant iš pusinio surišimo linijos vieną iš dviejų figūrų, tai pablogina jų poziciją dėl liekančiosios figūros surišimo. Tai gali išnaudoti baltieji, matuodami juodųjų karalių.

Uždavinių pavyzdžiai

Pusinio surišimo linijų uždavinyje gali būti ne viena. A. Heselgreno uždavinyje jų net trys: ketvirtojoje horizontalėje, a8-h1 įstrižainėje ir e vertikalėje.

Jis sprendžiamas 1. Ve2, grasinant 2. Vf3#. Juodųjų gynybiniai ėjimai vienas po kito suriša savas figūras, esančias tarp jų karaliaus ir toliašaudžių varžovo figūrų, o tai susilpnina jų gynybinį pajėgumą bei sudaro galimybes matuoti juodųjų karalių.

Italų šachmatų kompozitoriaus Džordžo Mirio trijų ėjimų uždavinyje pusinio surišimo figūros yra du juodųjų žirgai yra d vertikalėje. Po baltųjų ėjimo 1. Rg7 baltieji sukuria grėsmę 2. Vh4+ Žf4 (2…Že4) 3 VxŽ# Juodieji ginasi žirgais, bet baltieji antruoju ėjimu atsako naujais grasinimais. Jiems atremti juodieji priversti gražinti žirgus atgal, į surišimo liniją, bet tai jų negelbsti, nes baltieji per tą laiką suspėjo pabloginti juodųjų padėtį.

Aleksandras Guliajevas
L'Italia Scacchistica 1930
#2 Tiesioginis matas dviem ėjimais. Pusinis surišimas.

1. Žg3! graso: 2. Žh5#

1... V:e1 2. Ždf5#

1... Ž:f6 2. Žf7#

1... Ž:g3 2. Vc1#

1... K:g3 2. Žd:e4#

1... V:d6, Ž:d6 2. V:d6#

1...b5/h2 2.Žh5#[4]


Oke Heselgrenas
Budapest Chess Club Tourney 1933
#2 Tiesioginis matas dviem ėjimais. Pusinis surišimas.

1.Ve2! ~ 2.V×f3#

1...f×e2 2.f3#

1...R×e2 2.Ž×c5#

1...R×c3 2.Vd3#

1...Ž×c3 2.V×c4#

1...Žd4 2.V×e3#

1...Bf5 2.Žd6#

1...Bf6 2.Žg5#[5]

Džordži Miris
L'Italia Scacchistica 1976
#3 Tiesioginis matas trimis ėjimais. Pusinis surišimas.

1.Rg7! grasina: [2.Vh4+ Že4(Žf4) 3.V:Ž#]

1.– Žf4 2.Ra2! grasina: [3.Bc4#]

2.– Žd5 (sugrįžimas!)

3.Bd3#,

1.– Ž:f5 2.B:c5 grasina: [3.c3#]

2.– Žd6 (sugrįžimas!)

3.Vd3#.[6]

Paplitimas

Šią temą šachmatų kompozitoriai naudoja, kurdami: tiesioginius, atvirkščio mato, sutarto mato, pasakiškus šachmatų uždavinius.

Petko A. Petkov
7419 Schach-Echo 1973
S#3*Atvirkščias matas trimis ėjimais. Pusinis baltųjų figūrų surišimas.

1. Že3 grasina: 2. Žf5+ Rxf5 3. e5 fxe5#1. ... Žxe3 2. Vf8+ Ke6 3. f5+ Žxf5#1. ... Žxc3 2. Žxc8+ Kxc6 3. b5+ Žxb5#1. ... Bxf4 2. Vxf6+ Re6 3. c5+ bxc5#1. ... Rb7 2. f5+ Bf4 3. Vxf6+ Rxf6#[7]

Valdemaras Tura
69 Szachista 1999 - 2000
H#2 Sutartas matas dviem ėjimais. b) jVd1->h8. Pusinis surišimas.

a) 1. Bh8 Ždc2 2. Rg8 Vb4#

b) 1. Bg8 Žef3 2. Rf8 Vb3#[8]

Normanas Makleodas
4373 Mat (Belgrad) 1984
#3 Kirkė Matas dviem ėjimais. Pusinis surišimas.

1. Že8! grajina: 2. Vxg5[+jVd8]#

1. ... Bf6 2. Žexf6[+jBh8]#

1. ... Vf6 2. Žgxf6[+jVd8]#

1. ... Vxf4[+bf2] 2. Vh4#[9]

Šaltiniai

Nuorodos

Pusinis surišimas tiesioginiuose uždaviniuose

Kabe Moen. Grįžtant prie pusinio surišimo

Pusinis surišimas