Poza (heraldika)

Gyvūnai paprastai pateikiami profiliu. Žmonės ir žmogaus pavidalo būtybės paprastai vaizduojamos anfas, t. y., atsisukusios veidu į žiūrovą.

• Dexter 'dešinė' (kartais vadinama heraldinė dešinė) – standartinė heraldinė kryptis, gyvūno priekis nukreiptas dešinėn skydą priekyje laikančio atžvilgiu ir kairėn žiūrinčio į herbą atžvilgiu. Kadangi tai standartinė kryptis, ji paprastai herbo apraše nenurodoma. Nurodomos nestandartinės kryptys.
• Sinister 'kairysis; kairė' ar pranc. contourné 'apsuktas' (kartais vadinama heraldinė kairė) – gyvūnas, kurio priekis nukreiptas kairėn skydą priekyje laikančio atžvilgiu ir dešinėn žiūrinčio į herbą atžvilgiu. Skydą laikant kaire ranka kariajame šone, toks gyvūnas žiūri atgal skydą laikančio atžvilgiu, todėl tokia poza laikoma negarbinga, bailio, bėgančio iš mūšio lauko poza. Dėl šios priežasties heraldikoje tokia herbo gyvūno poza labai retai naudojama.
• pranc. Affronté – gyvūnas priekiu ir „veidu“ atsisukęs į žiūrintį į herbą. Ši poza būdinga žmonėms ir žmogaus pavidalo būtybėms, retai – kitokiems gyvūnams.

• Guardant (iš vid. pranc. gardant) 'saugantis, sargus' – gyvūnas stovi ar eina profiliu į žiūrovą ir atsisukęs žiūri į jį.
• Regardant 'žiūrintis atgal' – gyvūnas stovi ar eina profiliu į žiūrovą ir atsisukęs žiūri sau per petį atgal.

Aprašant gyvūnus paprastai nurodomos ne tik žemiau pateiktos pozos, bet ir ginkluotumas (skirtingos spalvos dantys, nagai, liežuvis, ragai ir pan.), uodegos forma (pvz., dvišaka) ar padėtis, raguotumas, liežuvuotumas bei kanopotumas (ar turi skirtingos spalvos ragus, liežuvį ar kanopas). Liūtas gali būti bailus' (angl. coward) – jo uodega pabrukta tarp užpakalinių kojų^[1]

Šėlstantis žvėris (sen. pranc. rampant 'šėlstantis; stovintis piestu') piešiamas profiliu, stovintis ant užpakalinių kojų, pakėlęs priekines kojas (letenas).^[2] Užpakalinių kojų padėtis priklauso nuo vietinės tradicijos. Liūtas gali stovėti ant abiejų pražergtų užpakalinių kojų arba tik ant vienos, o kita irgi gali smogti. Senoviniuose herbų su liūtais aprašuose epitetą rampant dažnai praleisdavo, kadangi ši poza dažniausia plėšriųjų žvėrių poza herbuose.

Ši poza yra labai dažna skydininkų poza. Tik jie paprastai ne atakuoja priekinėmis kojomis (letenomis), o prilaiko skydą.

Į šėlstančią pozą panaši vadinamoji siautėjanti poza (segreant), kuria apibūdinama analogiška poza mitinių būtybių, kurios turi sparnus (grifonai, drakonai, mantikoros ir kt.), bet nėra paukščiai.^[3]

Einantis žvėris (sen. pranc. passant 'einantis, žingsniuojantis') eina į kairę pusę žiūrinčio į herbą atžvilgiu, jo dešinė koją/letena pakelta, kitomis kojomis remiasi į žemę.^[4] Vadinamasis „Anglijos liūtas“ aprašomas kaip lion passant guardant Or ('auksinis einantis saugantis liūtas').^[4] Prancūziškojoje heraldikos tradicijoje einantį liūtą ilgai vadino leopard.^[5]

Žingsniuojančiais vadinami elniai ir panašūs medžiojami kanopiniai. Ši poza analogiška passant 'einantis'

Stovintis žvėris (sen. pranc. statant 'stovintis') stovi profiliu, visomis keturiomis kojomis remdamasis į žemę. Priekinės kojos dažniausiai būna kartu.^[6] Ši poza dažniau pasitaiko šalmų papuošaluose, nei skydų figūrose.^[7]

Apibūdinimas stovintis stačias (statant erect) gali reikšti lokį, stovintį ant užpakalinių kojų (bet nešėlstantį).

Tupintis žvėris (vid. pranc. sejant; sejeant 'sėdintis; tupintis') tupi, priekinėmis kojomis remdamasis į žemę.^[8]

Kitas tupėjimo pozos variantas yra 'stačiai tupintis' sejant erect – toks žvėris tupi ant užpakalinių kojų, o kūnas yra stačias, priekinės kojos pakeltos į orą, kaip pozoje šėlstantis. Tokią pozą kartais vadina tupintis šėlstantis (sejant-rampant).^[8]

Gulintis žvėris (sen. pranc. couchant 'gulintis') – guli, bet galva pakelta, paprastai žiūri į priekį.^[9]

Terminas angl. lodged 'gulintis' naudojamas aprašyti gulintiems romiems (žolėdžiams) gyvūnams.

Miegantis žvėris (sen. pranc. dormant 'miegantis') – guli ant pilvo, galva padėta ant žemės (ant priekinių kojų), akys užmerktos.^[9]

Bėgantis gyvūnas (pranc. courant 'bėgantis', iš courir 'bėgti') – vaizduojamas bėgantis, kai visos keturios kojos nesiekia žemės, skrydžio stadijoje.

Šokantis žvėris (lot. salient, iš lot. saliēns 'šokantis') – užpakalinės kojos greta, jomis atsispiria į žemę, o abi priekinės kojos ore.^[7] Liūtui ši poza reta,^[7] bet gana dažnai pasitaiko kituose heraldiniuose gyvūnuose. Apibūdinant elnius ir panašius romius (žolėdžius) gyvūnus, vartoja ir terminą angl. springing 'liuoksintis'.

Krentantis gyvūnas (lot. cadent, iš lot. cadēns 'krentantis') – gyvūnas nugara į apačią, pilvu į viršų. Šis pavadinimas neretai naudojamas aprašant tokius skydininkus ar mobiliąsias figūras kaip banginiai, delfinai, žuvys.
Heraldinėn dešinėn atsisukę krentantys gyvūnai vadinami cadent dexter 'krenantys dešinėn', atsisukę kairėn – cadent sinister 'krentantys kairėn'.

Heraldikoje yra kelios paukščiams būdingos pozas. Ereliai senojoje heraldikoje dažniausiai buvo vaizduojami demonstruojantys (angl. displayed). Pelikanas vienintelis turi jam būdingą pozą besiaukojantis.

Keliose pozose paukščių sparnai gali būti:

• pakelti (angl. elevated) – sparnų galiukai rodo į viršų, aukštyn.
• nuleisti (angl. inverted) – sparnų galiukai rodo žemyn.

'Demonstruojantis' paukštis (angl. displayed) – atsisukęs krūtine į žiūrovą (affronté), o sparnai išskleisti į šonus ir atsukti apatine plokštuma į žiūrovą. Galva paprastai pasukta į heraldinę dešinę. Ši poza itin dažna vaizduojant erelius, bet ja vaizduojami ir kiti paukščiai (pvz., skydininkas paukštis sekretorius Sudano herbe). Šia poza erelius vaizdavo dar prieš atsirandant heraldikai, Karolio Didžiojo laikais.^[10]

Paukščio su sparnais virš nugaros (angl. Wings addorsed) sparnai pakelti lyg jis ruoštųsi kilti aukštyn. Paukštis paprastai stovi pasisukęs į heraldiškai dešinę pusę, tad matyti visas kairys sparnas ir tik kraštas dešiniojo.

Kylantis (angl. rising; rousant) paukštis žiūri į dešinę, galva ištiesta aukštyn, sparnai pakelti, lyg paukštis tuoj suplasnos ir kils aukštyn. Kylančio paukščio sparnai gali būti demonstruojami ar virš nugaros, pakelti ar nuleisti.

Skrendantis paukštis (angl. volant) skrenda į heraldinę dešinę plasnodamas sparnais.

Tupintis paukštis (trussed) tupi suglaustais sparnais.

Budintis (Vigilant) būna gandras, gervė ar panašus ilgakojis paukštis, kuris stovi ant vienos kojos, o antroji sulenkta.

Poza, kuria vaizduojamas tik pelikanas. Sparnai pakelti ir suglausti virš nugaros, galva palenkta, kad snapo galiuku pasiektų krūtinę. Taip vaizduojamas paukštis, kuris krauju iš savo krūtinės maitina savo jauniklius. Šis simbolis būdingas krikščionybei, iš kurios perėjo į heraldiką. Pelikanai kitokia poza heraldikoje labai reti.^[11] Kartais skiriama dar viena poza 'žeidžiantis save' (angl. vulning herself) – vienas pelikanas snapu žeidžia savo krūtinę.^[12]

Apibūdinimas naudojamas aprašyti plaukiantiems gyvūnams:

• Žuvys, banginiai, kitos panašios mitinės ar fantastinės būtybės – plaukia horizontaliai.
• Plaukiojantys vandens paukščiai (gulbės, žąsys, antys ir kiti) – plaukia vandens paviršiumi, jų kojų paprastai nematyti.

Žuvies, delfino ar panašios jūros būtybės padėtis, kai kūnas orientuotas vertikaliai galva į viršų, lyg gyvūną už galvos keltų į viršų. Gyvūnas gali būti ir išsilenkęs S pavidalu, bet vis tiek vertikaliai orientuotas, nors šią pozą kartais vadina einantis (passant).

angl. hauriant, haurient iš esamojo laiko dalyvio lot. haurient-, hauriens, iš veiksmažodžio lot. haurire 'traukti; nuvarvėti, kaboti; ryti'.

Žuvies, delfino ar panašios jūros būtybės padėtis, kai kūnas orientuotas vertikaliai galva į apačią, lyg gyvūną vertikaliai nertų gilyn.

angl. urinant iš iš esamojo laiko dalyvio lot. urinant-, urinans, iš veiksmažodžio lot. urinari 'nerti po vandeniu, nirti'

Šiomis pozomis vaizduojami du gyvūnai ar kitokios būtybės.

Tai du gyvūnai atsisukę vienas į kitą ir stovintys šėlimo ar siautėjimo (rampant ar segreant) pozose. Šis pavadinimas paprastai naudojamas apibūdinant plėšrius žvėris ar mitines būtybes, nors tokioje pozoje gali būti pavaizduoti įvairūs gyvūnai.

Stovintys nugaromis (addorsed ar endorsed) gyvūnai stovi greta atsukę vienas kitam nugarą ir žiūrintys į priešingas puses. Apibūdinimas dažnai naudojamas aprašant žuvis, gana dažnai – raktus (raktai pavaizduoti lygiagrečiai, o jų barzdelės nukreiptos į išorę).

Poza, kuria vaizduojami tokie gyvūnai bei mitinės būtybės kaip gyvatės, ilgi ploni drakonai ir pan. Mazgytas gyvūnas paprastai susimezgęs aštuoniuke.
Mazgyta dažnai būna liūtos ar drakono uodega.

angl. nowed iš būtojo laiko dalyvio vid. pranc. noué, iš veiksmažodžio vid. pranc. nouer 'surišti mazgą', iš lot. nodare bei lot. nodus 'mazgas'.

Medis ar kitas augalas pavaizduotas augantis iš žemės, kalno viršūnės ir pan.^[13] Šaknų nematyti.

Medis ar kitas augalas pavaizduotas su matomomis šaknimis.^[14] Žemės paprastai nematyti.