Poviso karalystė
Poviso karalystė (val. Teyrnas Powys) ― viena iš Velso viduramžių karalysčių, gyvavusi nuo V a. iki 1160 m. Karalystė buvo išsidėsčiusi Velso rytuose. Susidarė kornovijų (lot. Cornovii) genčių žemėse po to, kai romėnai paliko Britaniją, ir pradžioje užėmė teritoriją nuo Vakarų Velso kalnų iki dabartinio Vakarų Midlandso, taip pat ir derlingas Severno ir Terno upių lygumas. Senasis kornovijų genčių centras buvo Rokseteris (lot. Viroconium Cornoviorum).
| Poviso karalystė | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Kairas-Virokonas, Pengvernas, Velšpulas, Česteris | ||||
| Kalbos | valų kalba | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Era | viduramžiai | ||||
XI ir XII a. Poviso karalystė tapo savotišku nesantaikos obuoliu tarp Valų markos anglų-normanų lordų ir stiprėjančio Gvinedo. 1160 m. po karaliaus Madogo ap Maredido mirties Poviso karalystė buvo padalyta į dvi dalis: Povisą Vadogą (šiaurinė dalis) ir Povisą Venvinviną (pietinė dalis).
Manoma, kad Poviso pavadinimas (angl. Powys) kilęs iš vėlyvosios lotynų kalbos pagenses (iš lot. pagus 'kaimiška vietovė', 'apylinkė', kas susiję su lot. paganus)[1] ― 'pasienio sritys'.[2][3]
Šiomis dienomis didžiąją buvusios Poviso karalystės dalį užima Poviso sritis.