Patrulių šachmatai
Patrulių šachmatai (angl. Patrol chess) – tai pasakiškų šachmatų rūšis, turinti taisyklę, nurodančią, kad figūra įgauna teisę kirsti arba šachuoti tik tada, kai ją gina kita savos komandos figūra (patrulis). Visa kita, kaip ir tradiciniuose šachmatuose.[1]
The Problemist 1975
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| #2 Tiesioginis matas.Patrulių šachmatai 1.Bd3!, jei | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Karaliaus puolimas neapginta figūra yra nelaikomas šachu. Abu neapginti karaliai gali stovėti gretimuose laukeliuose, nekeldami vienas kitam grėsmės.
Patrulinių šachmatų taisyklės dažniausiai naudojamos, kuriant tiesioginius, sutarto mato, atvirkščio mato, refleksinio mato serijinius ir retrošachmatų uždavinius.
Šių šachmatų nuostatos panaudojamos ne tik uždaviniuose sudarytuose tradicinėmis, bet ir su pasakiškomis figūromis. Dalyvauja konkursuose. Geriausi įtraukiami į FIDE albumus.
Užrašai
Sutrumpintas šachmatų uždavinių tarptautinis žymėjimas prasideda trumpiniu, kuris užduotyje rašomas, nurodant užduoties tipą ir ėjimų skaičių. Toliau seka sprendinių, ar dvynių skaičius.
Kai uždaviniai sudaryti pagal pasakiškų šachmatų taisykles, tai pagal kokių šachmatų, pažymima naujos eilutės viduryjeː pav., Patrulių šachmatai.
Istorija
Patrulių šachmatų taisykles 1975 m. pasiūlė olandų šachmatų kompozitorius F. H. von Meijenfeldas (Frederick Hendrick von Meyenfeldt).
Uždaviniai
Patrulių šachmatų uždaviniuose svarbią vietą užima karalius, kuris paremtas savų figūrų, gali šachuoti ir matuoti priešininko karalių.
J. Turksta-70, Problemblad, 3-ia vieta 2004
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| H#2,5 Sutartas matas trimis ėjimais. Patrulių šachmatai. Keturi sprendiniai. Baltieji pradeda. I.1.cxd3 Rd4 2.Bxd4 Ke5 3.Be4#II.1.c3 Rh7 2.Kd6 Ve2 3.Bd4#III.1.Bc6+ Kd6 2.c4 b5 3.cxb5#IV.1.Kd7 Žf7 2.Kc6+ Kc5 3.cxb# | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Nagrinėjant D. Borsto šachmatų uždavinį išryškėja, kaip panaudojami patrulinių šachmatų ypatumai.
Visuose sprendiniuose matas skelbiamas bokštu, kurį paremdavo pėstininkas. Juodųjų karalius negali pabėgti iš mato tinklo, nors turi 4 laukelius: traukiantis iš bokšto veikimo linijos, baltųjų karalius, remiamas bokšto, įgyja puolimo galių ir kontroliuoja juodųjų karaliaus pasitraukimui reikalingus laukelius.
Trečiame sprendinyje po bokšto ėjimo į laukelį c6 juodųjų karaliui šachas nuo baltųjų karaliaus, nes pastarąjį remia bokštas. Juodųjų karalius priverstas įsiterpti tarp baltųjų bokšto ir karaliaus ir nutraukti šių figūrų sąveiką, bet šiuo ėjimu susiriša ir pats su baltųjų karaliumi. Baltiesiems belieka paremti savo bokštą pėstininku, suteikiant jam teisę šachuoti ir matas juodiesiems – neišvengiamas.
Panašiai vyksta veiksmas ir ketvirtame sprendinyje, kur baltųjų karalius, paremtas bokšto, antruoju ėjimu pats šachuoja juodųjų karalių. Pastarasis įsiterpia tarp baltųjų bokšto ir karaliaus taip užstodamas baltųjų karalių remiantį bokštą ir, išvengdamas nuo baltųjų karaliaus šacho, bet pastarieji, kirsdami pėstininku juodųjų žirgą, paremia baltųjų bokštą, kuris, įgijęs šachavimo galią, skelbia matą juodųjų karaliui.[3]
Dar keletas uždavinių, kuriuose panaudotos patrulių šachmatų taisyklės.
ŠaltiniaiNuorodos | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
