Paryžiaus katedra (knyga)
 Pirmasis rankraščio puslapis, saugomas Nacionalinėje Prancūzijos bibliotekoje | |
| Autorius | Viktoras Hugo |
| Šalis | Prancūzija |
| Žanras | Romantizmas |
| UDK: | 821.133.1-31 |
| Pilna knyga | Project Gutenberg (ang.) Notre-Dame de Paris (pranc.) |
| Originalus leidimas | |
| Pavadinimas | Notre-Dame de Paris. 1482 |
| Šalis | Prancūzija |
| Kalba | prancūzų |
| Leidykla | Charles Gosselin |
| Išleista | 1831 m. |
| Puslapių | 940 (viso per tris tomus) |
| Pirmasis lietuviškas leidimas | |
| Pavadinimas | Paryžiaus katedra |
| Leidykla | Švyturys |
| Išleista | 1929 m. |
| Vertėjas | Edvardas Viskanta |
| Puslapių | Pirmas tomas: 200 Antras tomas: 202 Trečias tomas: 231 |
| Lietuviškai pirmą kartą išleista kaip ir pirmasis originalo leidimas, padalinta į tris tomus.[1] | |
Paryžiaus katedra (pranc. Notre-Dame de Paris) – prancūzų rašytojo Viktoro Hugo romanas, pirmą kartą išleistas 1831 m.
Romano veiksmas – sudėtinga meilės istorija – vyksta 1482 m. Paryžiaus katedroje ir jos apylinkėse. Romanas buvo labai populiarus ir paskatino Prancūzijos architektūrinių paminklų bei gotikos išsaugojimo judėjimus, taip pat ir pačios katedros išsaugojimą – romano išleidimo metu buvo svarstoma ją nugriauti. Nors autoriaus pagrindinis ketinimas, manoma, buvo atkreipti dėmesį į Paryžiaus katedrą, knygoje apjungiamos kelios tematikos – pagrindinių veikėjų gyvenimo ir meilės istorijos, dvasiniai išgyvenimai, kultūrinės, dorovinės, socialinės, religinės to laikotarpio normos, istoriniai aspektai.
Knygos pagrindu pastatyta daug filmų bei spektaklių, kuriuose dažniausiai akcentuojama kitų dalykų svarba nei pačioje knygoje.
Lietuviški leidimai
Lietuviškų vertimų autoriai – Edvardas Viskanta (1902–2002;[2] 1929[2], 1950[2], 2020[3] m. leidimai) ir Julija Tverskaitė–Maceinienė (1907–1971;[4] 1964[5], 1983[6], 1996[7], 2010[8] m. leidimai).
1983 m.
1996 m.
