Panevėžio rajono savivaldybė

(Nukreipta iš puslapio Panevėžio rajonas)

Panevėžio rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje. Administracinis centras – Panevėžys (į savivaldybės teritoriją neįeina, turi atskiros savivaldybės statusą kaip Panevėžio miesto savivaldybė).

Panevėžio rajono savivaldybė
Panevėžio rajono savivaldybės herbas
(Išsamiau)
ValstybėLietuvos vėliava Lietuva
ApskritisPanevėžio apskritis Panevėžio apskritis
Administracinis centrasPanevėžys
Seniūnijų skaičius12
Įkūrimo data1950 m.
MerasAntanas Pocius
Gyventojų (2021)35 426[1]
Plotas2 179 km²
Tankumas (2021)16 žm./km²
Aukščiausia vieta88 m
Tinklalapispanrs.lt
VikitekaPanevėžio rajono savivaldybėVikiteka

Geografija

Rajone žemdirbystės plotai užima 57,3 proc., miškai – 33,1 proc., vandenys – 2,1 proc., gyvenvietės – 2,1 proc. Panevėžio rajonas ribojasi šiaurėje – su Pasvalio ir Biržų, šiaurės rytuose – su Kupiškio, rytuose – su Anykščių, pietryčiuose – su Ukmergės, pietuose ir pietvakariuose – su Kėdainių, vakaruose – su Radviliškio ir Pakruojo rajono savivaldybėmis.

Rajono geografinė padėtis patogi: jis įsikūręs apie 150 km nuo pagrindinių Baltijos regiono centrų – Rygos, Vilniaus ir Kauno. Atstumas iki artimiausio Klaipėdos uosto – 250 km. Be to, rajonas yra šalia magistralės, turinčios kelių tinklą, einantį nuo Berlyno per Varšuvą, Kaliningradą, Klaipėdą, Liepoją, Rygą, Taliną, Peterburgą. Rajoną kerta geležinkelis, jungiantis rytuose ir vakaruose esančius regionus.

Geografiniu požiūriu Panevėžio rajonas yra Nevėžio žemumoje, priklausančioje Lietuvos Vidurio žemumai. Kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Aukščiausia rajono vieta (88 m) yra paribyje su Ukmergės rajonu (ties Briežvalkiu), žemiausia (30 m), prie Nevėžio, Kėdainių rajono paribyje. Miškuose gausu medžiojamų žvėrių. Įsteigtas Krekenavos regioninis parkas. Dauguma archeologijos paminklų – laidojimo vietos (pilkapynai ir kapinynai). Stūkso 3 piliakalniai (garsiausias Upytės piliakalnis).

Pro rajoną teka Lėvuo su intaku Pyvesa ir Nevėžis su intakais Juoda, Upyte (kairieji), Juosta, Kiršinu (dešinieji). Telkšo 12 ežerų (Panevėžio rajono ežerai), 11 tvenkinių. Miškingumas – 30,8 %. Didžiausi miškai – Žalioji giria, Gilėnų, Gėlainių, Raguvos, Gustonių. Būdingi pušynai, eglynai, beržynai.

Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5,5 °C, liepos +17,4 °C. Per metus iškrenta 618–642 mm kritulių. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.[2]

 55° 56' 10‘’ 
23° 52' 40‘’
Panevėžio rajonas
24° 45' 40‘’
 55° 23' 00‘’ 

Istorija

Panevėžio rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Panevėžio rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Panevėžio apskrities 40 apylinkių ir Kupiškio apskrities 3 apylinkių. 19501953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. jam perduota panaikintų Troškūnų rajono 1 apylinkė ir Vabalninko rajono 1 apylinkė, Joniškėlio rajono 3 apylinkės. 1962 m. prijungtas Ramygalos rajonas ir Radviliškio rajono 2 apylinkės; 4 apylinkės perduotos Kėdainių rajonui. 1961, 1967, 1968, 1975, 1980 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įsteigta Panevėžio rajono savivaldybė. 2008 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės taryba[3] pakeitė kai kurių seniūnijų ribas ir numatė įsteigti Paįstrio seniūniją. 2009 m. rugpjūčio 20 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-203 įsteigtos 65 seniūnaitijos. 2010 m. sausio 1 d. įkurta Paįstrio seniūnija. 2019 m. rugsėjo 3 d. atnaujintos seniūnaitijų ribos.[4]


Savivaldybės istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.SuskirstymasGyvenvietės
1950 m.
(Išsamiau)
93743 apylinkės
1954 m.
(Išsamiau)
12 apylinkių
1959 m.
(Išsamiau)
(Išsamiau)
97751 77512 apylinkių1 miesto tipo gyvenvietė (Naujamiestis)
1962 m.133517 apylinkių1 miesto tipo gyvenvietė
1963 m.
(Išsamiau)
13 apylinkių
1967 m.217349 500
1970 m.
(Išsamiau)
220047 97516 apylinkių1 miestas (Ramygala), 1 miesto tipo gyvenvietė
1972 m.
(Išsamiau)
216916 apylinkių1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 8 miesteliai (Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Raguva, Šilai, Smilgiai, Vadokliai Velžys), 673 kaimai, 29 kaimų dalys, 129 viensėdžiai, 6 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m.
(Išsamiau)
220343 80015 apylinkių1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 7 miesteliai, 672 kaimai, 30 kaimų dalių, 129 viensėdžiai, 6 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m.
(Išsamiau)
43 94113 apylinkių1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 823 kaimo vietovės
1985 m.
(Išsamiau)
220213 apylinkių1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 8 miesteliai, 643 kaimai, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės, 91 viensėdis
1989 m.
(Išsamiau)
219941 94111 apylinkių1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 747 kaimo vietovės
2001 m.
(Išsamiau)
217942 85511 kaimo seniūnijų1 miestas, 8 miesteliai (Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai), 647 kaimai, 3 geležinkelio stočių gyvenvietės, 102 viensėdžiai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur.1970 m.sur.1979 m.sur.1989 m.sur.2001 m.sur.2005 m.2011 m.sur.2014 m.2018 m.2021 m.sur.
51 77547 97543 94141 94142 85543 19339 01137 49435 76235 426

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 39 011 žmonės:[5]

2001 m. gyveno 42 855 žmonės:[6]

Pagal tikybą

Gyvenvietės

Savivaldybės teritorijoje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

  1. Dembava – 2447
  2. Krekenava – 1375
  3. Velžys – 1291
  4. Ramygala – 1241
  5. Molainiai – 1100
  6. Piniava – 1065
  7. Vaivadai – 968
  8. Staniūnai – 834
  9. Bernatoniai – 799
  10. Naujamiestis – 792

Administracija

Rajono savivaldybės būstinė yra Panevėžyje. Valdžios pasidalijimas:

Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Savivaldybėje yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Panevėžio rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Kultūra

Veikia 5 visuomeniniai muziejai, 12 kultūros centrų, per 200 meno mėgėjų kolektyvų.

Švietimas ir ugdymas

Panevėžio rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Šaltiniai

  • Panevėžio rajonas: fotoalbumas (fot. Andrius Repšys, Arūnas Švelna, Gintaras Lukoševičius ir kt.). – Panevėžys: ARG ofsetas, 2006. – 59 p.: iliustr. – ISBN 9955-9828-7-X

Nuorodos