Panevėžio apskrities istorija

Panevėžio apskrities pirmtaku laikytina Upytės apskritis, suformuota 1565–1566 m. administracinės ir teismo reformos metu. Nors jo administracinis centras buvo Panevėžys, senąjį pavadinimą teritorinis darinys išlaikė dar beveik 300 metų.

Panevėžio apskrities pradžia laikomas 1831 m. sukilimas, kuomet Upytės apskritis pervadinta į Panevėžio apskritį. Iki 1843 m. apskritis įėjo į Vilniaus guberniją, tada perduota Kauno gubernijai (jai priklausė iki 1915 m.). Iki XIX a. 2-osios pusės liko ir seimeliai, bet jų funkcijos nuolat buvo siaurinamos, o dalyvių skaičius mažinamas. Po 1863 m. sukilimo seimeliai iš viso panaikinti. Zemskiniai teismai pavadinti apskričių policijos valdybomis, o zemskiniai ispravnikai – apskričių ispravnikais. Ispravniką ir jo padėjėją ėmė skirti gubernatorius.

1915–1918 m. apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. 1915 m. okupavę Lietuvą vokiečiai pertvarkė administracinį padalijimą. Apskritys, pavadintos kreizais, buvo susmulkintos. Jų administraciją sudarė viršininkas ir jo patarėjai. Iš Panevėžio apskrities išskirtas Biržų kreizas. Taigi, Panevėžio apskritis sumažėjo.

1919–1940 m. buvo Lietuvos valstybės, po 1940 m. – LTSR administracinis-teritorinis vienetas.^[1] Tuo metu apskritims vadovavo apskričių viršininkai, atstovavę centrinei valdžiai. Be to, veikė apskričių tarybos ir valdybos, kurios nuo 1931 m. buvo visiškai apskričių viršininkų kontroliuojamos. Pirmasis lietuvis Panevėžio apskrities viršininku 1918 m. spalio mėnesį buvo išrinktas Pranas Dauguvietis, režisieriaus Boriso Dauguviečio tėvas. Apskrities administracijai buvo pavestas tvarkos ir įstatymų vykdymo užtikrinimas, rūpinimasis visuomenės gerove. Apskritis rūpinosi švietimu, sveikatos apsauga, socialine rūpyba, kelių tiesimu. Visiems šiems reikalams pinigų nuolat trūko ir ne visus būtinus poreikius sugebėta įgyvendinti.

Keitėsi apskrities teritorija: 1920 m. perduotas 1 valsčius iš Kėdainių apskrities, 1926 m. 2 valsčiai perduoti iš Biržų apskrities.

1939–1940 m. A. Jakšto prospekte Panevėžyje buvo pastatyti Apskrities savivaldybės rūmai, suprojektuoti inžinieriaus P. Lelio. Jie buvo numatyti apskrities viršininko administracijai, apskrities policijos valdybai, mokesčių inspekcijai ir kitoms apskrities įstaigoms. Tuo metu tai buvo vienas iš stambiausių miesto pastatų.

1940 m., kai TSRS okupavo Lietuvą, apskrities viršininku paskirtas Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos narys Kazimieras Jonušas, nuo lapkričio mėn. – Apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas.

Vokiečių okupacijos metais apskrities administracija vykdė jų diktuojamą politiką. 1941–1944 m. Panevėžio apskritis priklausė Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardai.

1946 m., sugrįžus TSRS valdžiai, naujai suformuotai Kupiškio apskričiai perduoti Kupiškio, Subačiaus, Šimonių ir Viešintų valsčiai. 1947 m. 1 valsčius perduotas naujai Anykščių apskričiai, naujai sudarytai Pasvalio apskričiai perduoti Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai, naujai Radviliškio apskričiai perduoti Rozalimo ir Šeduvos valsčiai (taip pat ir Šeduva).

1950 m. įvykdyta administracinė reforma, kurios metu apskritis panaikinta. 1950 m. birželio 20 d. Panevėžio apskritis pertvarkyta į Panevėžio rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Joniškėlio (1 apylinkė), Ramygalos (37 apylinkės), Šeduvos (14 apylinkių) ir Troškūnų (11 apylinkių) rajonams.

1919–1950 m. apskričiai priklausę valsčiai:^[4]

• 1918 m. spalio mėn. – Pranas Dauguvietis
• 1919 m. balandžio 15 d. – Povilas Brazdžius
• 1919 m. rugpjūčio 15 d. – Kazys Kerpė
• 1921 m. balandžio 1 d. – 1923 m. birželio 20 d. – Leonas Leopoldas Martinkaitis
• 1923 m. gruodžio 1 d. – Vladas Rozmanas
• 1927 m. balandžio 1 d. – Bronius Stosiūnas
• 1930 m. rugpjūčio 1 d. – Antanas Staškevičius
• 1939 m. sausio 1 d. – Jonas Šlepetys
• 1939 m. lapkričio 1 d. – 1940 m. birželio 26 d. – Pranas Morkus
• 1940 m. liepos 1 d. – 1941 m. birželio 22 d. – Kazimieras Jonušas
• 1941 m. liepos 21 d. – 1943 m. sausio mėn. – Tomas Vidugiris
• 1944–1950 m. – Kazimieras Jonušas

• Поневежский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898. (rus.)