Palangos oro uostas
55°58′22″š. pl. 21°05′43″r. ilg. / 55.97274°š. pl. 21.09527°r. ilg.
| Palangos oro uostas | |||
 | |||
| IATA: PLQ - ICAO: EYPA | |||
|---|---|---|---|
| Parametrai | |||
| Aerodromo tipas | civilinis | ||
| Operatorius | AB „Lietuvos oro uostai“[1] | ||
| Miestas | Palanga | ||
| Aukštis virš jūros lygio | 10 m | ||
| Koordinatės | 55°58′24″ š. pl. 021°05′38″ r. ilg. / 55.97333°š. pl. 21.09389°r. ilg. | ||
| Tinklalapis | Palanga-Airport.lt | ||
| Kilimo ir tūpimo takai | |||
| Kryptis | Matmenys | Danga | |
| ilgis (m) | plotis (m) | ||
| 01/19 | 2280 | 45 | asfaltbetonis |
Palangos oro uostas – tarptautinis oro uostas Kunigiškiuose (Vakarų Lietuva), prie kelio A13 Klaipėda–Liepoja .
7 km nuo Palangos centro, 32 km nuo Klaipėdos, 17 km nuo Kretingos. Iš Palangos ir Klaipėdos į oro uostą veža autobusai. Pritaikytas mažiems ir vidutiniams lėktuvams.
Istorija
1937 m. prie vieškelio Palanga–Darbėnai atidarytas aerodromas. 1939 m. atidarytas pirmasis Lietuvoje reguliarus oro maršrutas Kaunas–Palanga.
1946 m. įkurtas karinis aerodromas, jame stovėjo pasienio apsaugos naikintuvų dalinys. Iki 1970 m. veikė sportinės aviacijos mokykla, jai vadovavo vienas sportinės aviacijos pradininkų, konstruktorius Bronius Oškinis. 1963 m. įkurtas civilinis oro uostas, aptarnavęs skrydžius į Vilnių, Maskvą ir kitus sovietinius miestus.
1991 m. įkurta valstybės įmonė „Palangos oro uostas“. 1994–1997 m. pagal ICAO reikalavimus rekonstruotas skrydžių valdymo centras, keleivių terminalas, KTT danga. 1998 m. rekonstruoti peronas, riedėjimo takas.
2006 m. pradėta nauja KTT rekonstrukcija. 2007 m. spalio 26 d. atidarytas naujas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus. 2011 m. jis rekonstruotas, praplėstas. 2014 m. Lietuvos oro uostai pertvarkyti, Palangos oro uostas tapo VĮ „Lietuvos oro uostai“ Palangos filialu.
2016 m. kovo 23 d. Wizz Air pradėjo skrydžius į Londono Lutoną. 2016 m. kovo 29 d. Ryanair pradėjo skrydžius į Londono Stanstedą. 2020 m. birželio 26 d., po 14 metų pertraukos, trumpam atnaujintas skrydis Vilnius–Palanga–Vilnius.[2]
Statistika
Keleiviai
| Metai | Tūkst. keleivių | Pokytis |
|---|---|---|
| 2001 | 45 | |
| 2002 | 45 | +0,7 % |
| 2003 | 46 | +1,5 % |
| 2004 | 76 | +62,9 % |
| 2005 | 94 | +23,7 % |
| 2006 | 110 | +17,9 % |
| 2007 | 93 | -15,7 % |
| 2008 | 101 | +8,8 % |
| 2009 | 104 | +3,0 % |
| 2010 | 102 | -1,9 % |
| 2011 | 111 | +8,0 % |
| 2012 | 128 | +15,3 % |
| 2013 | 127 | -0,2 % |
| 2014 | 132 | +3,9 % |
| 2015 | 145 | + 9,4 % |
| 2016 | 232 | + 59,9 % |
| 2017 | 297 | + 27,8 % |
| 2018 | 317 | + 6,5 % |
| 2019 | 338 | + 6,8 % |
Baltijos valstybių oro uostų keleivių skaičius
Keleiviai (metai/oro uostai):
| Šalis | Oro uostas | 2019 | 2018 | 2017 | 2016 | 2015 | 2014 | 2013 | 2012 | 2011 | 2010 | 2009 | 2008 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Latvija | Rygos oro uostas | 7 798 394 | 7 056 099 | 6 097 434 | 5 402 545 | 5 162 149 | 4 814 073 | 4 793 045 | 4 767 764 | 5 106 692 | 4 663 647 | 4 066 854 | 3 690 549 |
 Lietuva | Vilniaus oro uostas | 5 004 921 | 4 922 949 | 3 761 837 | 3 814 001 | 3 336 084 | 2 942 670 | 2 661 869 | 2 208 096 | 1 712 467 | 1 373 859 | 1 308 632 | 2 048 439 |
 Estija | Talino oro uostas | 3 267 910 | 3 007 644 | 2 648 361 | 2 221 615 | 2 166 663 | 2 017 291 | 1 958 801 | 2 206 791 | 1 913 172 | 1 384 831 | 1 346 236 | 1 811 536 |
| Lietuva | Kauno oro uostas | 1 160 591 | 1 011 067 | 1 186 074 | 740 448 | 747 284 | 724 314 | 695 509 | 830 268 | 872 618 | 809 732 | 456 698 | 410 165 |
| Lietuva | Palangos oro uostas | 338 309 | 316 643 | 297 197 | 232 630 | 145 441 | 132 931 | 127 890 | 128 169 | 111 133 | 102 528 | 104 600 | 101 586 |
Kryptys
| Miestas | Įmonė |
|---|---|
| Dublinas | Ryanair |
| Kopenhaga | SAS |
| Londono Stanstedas | Ryanair |
| Oslas | Norwegian |
| Ryga | airBaltic |
Šaltiniai
Nuorodos
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 | Liepoja – 60 km Šventoji – 7 km | Skuodas – 45 km Darbėnai – 12 km | | ||||||||
| |||||||||||
| Palanga – 6 km Klaipėda – 30 km | Kretinga – 13 km Plungė – 50 km | ||||||||||
