Pakruojis

Pakruojis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kruojos upės.^[4] Pastaroji siejama su latvių žodžiu krujaties – „vangiai, sunkiai, lėtai judėti pirmyn“. Liaudies etimologija Kruojos vardą sieja ir su krauju – neva lietuviams kariaujant su švedais prie upės vykę dideli mūšiai ir upėn nutekėję labai daug kraujo.^[5]

Miestas įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai–Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl vakarinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Prie miesto šliejasi Pakruojo kaimas. Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo rajono pramonės šaka.

Pakruojo geležinkelio stotis yra miesto pietvakariniame pakraštyje, Jovarų kaime.

Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas jau 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji Pakruojo bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges. 1801 pastatyta seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė Pakruojo sinagoga.

Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios. XIX–XX a. sandūroje Pakruojis – Panevėžio apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.^[6]

Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio ir Algimanto apygardos, Žaliosios partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Vėliau ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (Petrašiūnuose ir Klovainiuose) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. 1950 m. Pakruojui suteiktos miesto teisės. 1974 m. atidaryta gelžbetonio konstrukcijų gamykla. 1982 m. nuo Radviliškio nutiestas geležinkelis, siauri bėgiai pakeisti plačiais. 1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, 1959 metais – 2427, o 1976 m. – jau 4500 gyventojų.

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3]	1898 m.*[2]	1923 m.sur.[7]	1959 m.sur.[8]	1970 m.sur.[9]	1976 m.[10][11]
642	1 420	1 184	2 427	3 727	4 500
1979 m.sur.[12]	1989 m.sur.[13]	2001 m.sur.[14]	2011 m.sur.[15]	2021 m.sur.	-
4 809	6 218	6 057	5 139	4 594	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

• Eugen von Keyserling (1832–1889), mokslininkas, arachnologistas
• Stasys Ušinskas (1905–1974), dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas
• Juozas Chlivickas (1919–2004), žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius
• Roma Pauraitė-Puplauskienė (g. 1936), žurnalistė, redaktorė, kino dramaturgė, kino kritikė
• Algimantas Kunčius (g. 1939), fotografas
• Danutė Milašienė (g. 1950), teisininkė
• Laima Peleckienė (g. 1958), žurnalistė, pedagogė
• Darijus Beinoravičius (g. 1974), teisininkas
• Valdas Dambrauskas (g. 1977), futbolo treneris.
• Ieva Stankevičiūtė (g. 1989), krepšininkė
• Gabrielė Leščinskaitė (g. 1996), biatlonininkė

• Pakruojo Atžalyno gimnazija
• Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras
• Pakruojo Žemynos pagrindinė mokykla
• Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka

• FC Pakruojis (futbolas, LFF I lyga).
• FK Kruoja (futbolas, LFF III lyga).
• KK Meresta Pakruojis (krepšinis, NKL)

• 
  Pėsčiųjų tiltas per Kruoją (ties Pakruojo sinagoga)
• 
  Pakruojo tvenkinio užtvanka
• 
  Buvusi pradinė mokykla „Versmė“
• 
  Paštas
• 
  Kultūros centras
• 
  AB „Šiaulių grūdų“ malūnas Pakruojyje

• Pakruojis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 80 psl.

• Pakruojo rajono savivaldybė

Aplinkinės gyvenvietės
	JONIŠKIS – 48 km		BIRŽAI – 65 km
	KLAIPĖDA – 200 km		ROKIŠKIS - 130 km
	RADVILIŠKIS – 31 km	KAUNAS – 152 km	PANEVĖŽYS – 50 km