Ochridas

Ochridas (maked. Охрид) − miestas pietvakarių Makedonijoje, prie Ochrido ežero. Išlikęs I a. antikinis teatras, yra IVVI a. ankstyvosios krikščioniškosios architektūros statinių (Šv. Erazmo bažnyčia). Miesto architektūrinį pagrindą sudaro IXXIV a. bizantiški statiniai – stovi seniausias slavų vienuolynas (Šv. Pantaleono) – ir naujesni statiniai. Stūkso X a. Bulgarijos caro Samuelio tvirtovė. Viduramžiais miestas vadintas slavų Jeruzale. Tapo raštijos centru, mieste sukurtas kirilikos raidynas. 1979 m. Ochrido regionas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[1]

Ochridas
maked. Охрид
      
Senamiesčio panorama
Ochridas
Ochridas
41°07′00″ š. pl. 20°48′10″ r. ilg. / 41.11667°š. pl. 20.80278°r. ilg. / 41.11667; 20.80278 (Ochridas)
Laiko juosta: (UTC+1)
ValstybėŠiaurės Makedonijos vėliava Šiaurės Makedonija
RajonasPietvakarių Makedonijos regionas
Gyventojų (2002)42 003
Plotas384 km²
Tankumas (2002)109 žm./km²
Pašto kodas6000
VikitekaOchridas
KirčiavimasÒchridas
UNESCO vėliava UNESCO(angl.) (pranc.): 99

Istorija

Būta bronzos amžiaus gyvenviečių. Antikos laikais vietovėje buvo graikų kolonijos miestas Lichnidas. II a. pr. m. e. per miestą ėjo Via Egnatia kelias, jungęs Romos kolonijas nuo Adrijos jūros iki Bosforo sąsiaurio. 526 m. sugriautas žemės drebėjimo. Vėliau atstatytas romėnų. Per XIXII a. slavų ir avarų antpuolius nuniokotas, 867 m. užimtas bulgarų, 990 m. įkurta sostinė, X a. pastatyta caro Samuelio tvirtovė. Nuo 1018 m. priklausė Bizantijos imperijai. 1083 m. užimtas normanų. XIIIXIV a. priklausė Salonikų kunigaikštystei, Epyro karalystei, antrajai Bulgarijos karalystei, Bizantijos imperijai, nuo 1334 m. – Serbijai, nuo 1389 m. – Osmanams. Po 1912–13 m. Balkanų karų atiteko Serbijai. 1945 m. priklausė Jugoslavijos Makedonijos Respublikai, 1991 m. nepriklausomai joje susikūrusioje valstybėje.[2]

Sportas

Išnašos