Sąrašas:Nobelio fizikos premijos laureatai
(Nukreipta iš puslapio Nobelio fizikos premija)
Nobelio fizikos premija (šved. Nobelpriset i fysik) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Švedijos Karališkoji mokslų akademija. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, o skiriama nuo 1901 m. Administruojama Nobelio fondo ir yra laikoma prestižiškiausiu apdovanojimu fizikos srityje. Premija kasmet įteikiama ceremonijos gruodžio 10 d. (Nobelio mirties metinių) metu Švedijoje.
Laureatai
1901−1950
Metai | Vardas | Šalis | Pastabos |
---|---|---|---|
1901 | Wilhelm Conrad Röntgen | Vokietijos imperija | pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos perteikė atrasdamas nepaprastus spindulius. |
1902 | Hendrik Lorentz Pieter Zeeman | Nyderlandai | pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos jie perteikė magnetizmo įtakos spinduliavimo fenomenui tyrinėjimais. (žr. Zėmano efektas) |
1903 | Antoine Henri Becquerel | Prancūzija | pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos perteikė atrasdamas savaiminį radioaktyvumą. |
1903 | Pierre Curie Marie Curie | Prancūzija Lenkija/ Prancūzija | pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos jie perteikė bendru radiacijos fenomeno, kurį atrado profesorius Henris Bekerelis, tyrinėjimu. |
1904 | John William Strutt | Jungtinė Karalystė | už pačių svarbiausių dujų tankių tyrinėjimus ir už argono atradimą. |
1905 | Philipp Eduard Anton von Lenard | Vokietijos imperija | už darbus su katodiniais spinduliais. |
1906 | Joseph John Thomson | Jungtinė Karalystė | už nuopelnus teoriniuose ir eksperimentiniuose dujų elektrinio laidumo tyrimuose. |
1907 | Albert Abraham Michelson | JAV | už jo tikslius optinius instrumentus bei su jais susijusius spektroskopinius ir metrologinius tyrimus. |
1908 | Gabriel Lippmann | Prancūzija | už spalvotos fotografijos metodą, pagrįstą interferencijos reiškiniu. |
1909 | Guglielmo Marconi Karl Ferdinand Braun | Italija Vokietijos imperija | už indėlį į bevielės telegrafijos vystymą. |
1910 | Johannes Diderik van der Waals | Nyderlandai | už jo darbą su dujų ir skysčių būsenų lygtimis. |
1911 | Wilhelm Wien | Vokietijos imperija | už šiluminio spinduliavimo dėsnių atradimą. |
1912 | Nils Gustaf Dalén | Švedija | už automatinių ventilių, skirtų naudoti švyturių dujų akumuliatoriuose, išradimą. |
1913 | Heike Kamerlingh-Onnes | Nyderlandai | už medžiagų žemose temperatūrose tyrinėjimus, vedusius prie helio suskystinimo. |
1914 | Max von Laue | Vokietijos imperija | už Rentgeno spindulių kristalografijos atradimą. |
1915 | William Henry Bragg William Lawrence Bragg | Jungtinė Karalystė | pripažįstant jų nuopelnus Rentgeno spindulių pagalba tyrinėjant kristalines struktūras. |
1916 | Nėra apdovanojimo | Piniginis prizas pervestas į fizikos premijos fondą. | |
1917 | Charles Glover Barkla | Jungtinė Karalystė | už elementų Rentgeno spindulių fluorescencijos atradimą. |
1918 | Max Planck | Vokietijos imperija | pripažįstant nuopelnus, kuriuos perteikė fizikos vystymui įvesdamas energijos kvantą. (žr. Planko konstanta) |
1919 | Johannes Stark | Vokietijos imperija | už Doplerio efekto atradimą kanaliniuose spinduliuose ir spektrinė linija spektrinių linijų trūkius elektriniuose laukuose. |
1920 | Charles Edouard Guillaume | Šveicarija | pripažįstant jo nuopelnus, kuriuos perteikė tiksliems matavimams fizikoje, atradęs anomalija nikelio plieno lydiniuose. |
1921 | Albert Einstein | Veimaro respublika Šveicarija | už pagalbą teorinei fizikai, ypač už fotoefekto paaiškinimą. |
1922 | Niels Henrik David Bohr | Danija | už pagalbą tiriant atomų struktūrą ir spinduliavimo iš jų sklidimą. |
1923 | Robert Andrews Millikan | JAV | už jo darbus su elementariaisiais krūviais ir už fotoefektą. |
1924 | Karl Manne Georg Siegbahn | Švedija | už jo atradimus ir tyrimus Rentgeno spindulių spektroskopijoje. |
1925 | James Franck Gustav Ludwig Hertz | Veimaro respublika | už dėsnių, nusakančių elektronų susidūrimus su atomais, atradimą. |
1926 | Jean Baptiste Perrin | Prancūzija | už jo darbus tiriant netolydžios struktūros medžiagas, ypač už nusėdimo pusiausvyros atradimą. |
1927 | Arthur Holly Compton | JAV | už efekto, pavadinto jo vardu, atradimą. (žr. Komptono efektas) |
1927 | Charles Thomson Rees Wilson | Jungtinė Karalystė | už metodą, leidusį kondensuotų garų pagalba pamatytį dalelių, turinčių elektros krūvį, kelius. (žr. Vilsono kamera) |
1928 | Owen Willans Richardson | Jungtinė Karalystė | už jo darbus apie termijoninį spinduliavimą, ypač už Ričardsono dėsnio atradimą (pavadinta jo garbei). |
1929 | Louis de Broglie | Prancūzija | už banginės elektronų prigimties atradimą. (žr. De Broilio hipotezė) |
1930 | Chandrasekhara Venkata Raman | Indija | už darbus apie šviesos sklaidą ir už Ramano sklaidos atradimą (pavadinta jo garbei). |
1931 | Nėra apdovanojimo | Piniginis prizas pervestas į fizikos premijos fondą. | |
1932 | Werner Karl Heisenberg | Veimaro respublika | už kvantinės mechanikos sukūrimą ir jos taikymą, kuris nuvedė prie alotropinių vandenilio formų atradimo. |
1933 | Erwin Schrödinger Paul Dirac | Austrija Jungtinė Karalystė | už naujų produktyvių atominės teorijos formų atradimą. |
1934 | Nėra apdovanojimo | pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą. | |
1935 | James Chadwick | Jungtinė Karalystė | už neutrono atradimą. |
1936 | Victor Franz Hess | Austrija | už kosminio spinduliavimo atradimą. |
1936 | Carl David Anderson | JAV | už pozitrono atradimą. |
1937 | Clinton Joseph Davisson George Paget Thomson | JAV Jungtinė Karalystė | už eksperimentinį elektronų difrakcijos kristaluose atradimą. |
1938 | Enrico Fermi | Italija | už naujų radioaktyvių elementų, gautų neutronų švitinimų, egzistavimo demonstravimą ir už branduolinių reakcijų, sukeltų lėtais neutronais, atradimą. |
1939 | Ernest Lawrence | JAV | už ciklotrono išradimą bei tobulinimą bei rezultatus, gautus jį panaudojant. |
1940 | Nėra apdovanojimų | pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą. | |
1941 | Nėra apdovanojimų | pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą. | |
1942 | Nėra apdovanojimų | pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą. | |
1943 | Otto Stern | JAV | už indėlį vystant molekulinių spindulių metodą ir už protono magnetinio momento atradimą. |
1944 | Isidor Isaac Rabi | JAV | už rezonansinį metodą, skirtą magnetinėms branduolių savybėms užrašyti. |
1945 | Wolfgang Pauli | Austrija | už Draudimo principo atradimą (dabar vadinamu Pauli draudimo principu). |
1946 | Percy Williams Bridgman | JAV | už aparato, galinčio sukurti tin aukštą slėgį, išradimą ir už atradimus aukšto slėgio fizikoje. |
1947 | Edward Victor Appleton | Jungtinė Karalystė | už viršutinės atmosferos fizikos tyrinėjimą, ypač už dabar vadinamą Apletono sluoksnio atradimą. |
1948 | Patrick Maynard Stuart Blackett | Jungtinė Karalystė | už Vilsono kameros vystymą ir su tuo susijusius atradimus branduolinės fizikos ir kosminio spinduliavimo srityse. |
1949 | Hideki Yukawa | Japonija | už mezonų egzistavimo prognozę remiantis teoriniais darbais apie branduolines jėgas. |
1950 | Cecil Frank Powell | Jungtinė Karalystė | už fotografinio metodo branduoliniams procesams tirti vystymą ir atradimus, susijusius su mezonais, taikant šį metodą. |
1951−2000
Metai | Vardas | Šalis | Pastabos |
---|---|---|---|
1951 | John Douglas Cockcroft Ernest Thomas Sinton Walton | Jungtinė Karalystė Airija | už novatorišką darbą atomų virsmuose, sukeltuose dirbtinai pagreitintomis dalelėmis. |
1952 | Felix Bloch Edward Mills Purcell | Jungtinės Amerikos Valstijos | už tikslių branduolinių magnetinių skaičiavimų metodų vystymą ir su tuo susijusius atradimus. |
1953 | Frits Zernike | Nyderlandai | už fazinio kontrasto metodo demonstravimą, ypač už fazinio kontrasto mikroskopo išradimą. |
1954 | Max Born | Vakarų Vokietija | už esminius tyrinėjimus kvantinėje mechanikoje, ypač jo statistinį bangos funkcijos paaiškinimą. |
1954 | Walther Bothe | Vakarų Vokietija | už atsitiktinumo metodą ir su juo susijusius atradimus. |
1955 | Willis Eugene Lamb | Jungtinės Amerikos Valstijos | už atradimus, susijusius su vandenilio spektru. (žr. Lamo poslinkis) |
1955 | Polykarp Kusch | JAV | už tikslų elektrono magnetinio momento nustatymą. |
1956 | William Bradford Shockley John Bardeen Walter Houser Brattain | JAV | už puslaidininkių tyrimus ir tranzistoriaus afekto atradimą. |
1957 | Chen Ning Yang (楊振寧) Tsung-Dao Lee (李政道) | Kinija JAV | už jų lyginumo pažeidimų tyrinėjimus, kurie nuvedė prie svarbių atradimų, susijusių su elementariosiomis dalelėmis. |
1958 | Pavelas Čerenkovas Ilja Frankas Igor Yevgenyevich Tamm | TSRS | už Čerenkovo-Vavilovo efekto atradimą ir paaiškinimą. |
1959 | Emilio Gino Segrè Owen Chamberlain | JAV | už antiprotono atradimą. |
1960 | Donald Arthur Glaser | JAV | už burbulinės kameros išradimą. |
1961 | Robert Hofstadter | JAV | už jo novatoriškas elektronų sklaidos atomų branduoliuose studijas ir už tuo būdų pasiektus atradimus branduolių struktūroje. |
1961 | Rudolf Ludwig Mössbauer | Vakarų Vokietija | už jo tyrimus gama spinduliuotės rezonansinėje sugertyje. |
1962 | Lev Davidovich Landau | TSRS | už jo novatoriškas kondensuotųjų medžiagų teorijas, ypač už skystą helį. |
1963 | Eugene Paul Wigner | JAV | už jo indėlį į atomo branduolių ir elementariųjų dalelių teorijas, ypač už pagrindinių simetrijos principų atradimą ir taikymą. |
1963 | Maria Goeppert-Mayer J. Hans D. Jensen | JAV Vakarų Vokietija | už jų atradimus branduolių sluoksnių struktūroje. |
1964 | Charles Hard Townes Nicolay Gennadiyevich Basov Aleksandr Prokhorov | JAV TSRS TSRS | už esminius darbus kvantinėje elektronikoje, nuvedusių prie generatorių ir stiprintuvų konstravimo, paremtu mazerio-lazerio principu. |
1965 | Sin-Itiro Tomonaga Julian Schwinger Richard Phillips Feynman | Japonija JAV JAV | už jų esminius darbus kvantinėje elektrodinamikoje. |
1966 | Alfred Kastler | Prancūzija | už optinių metodų Herco rezonansams atomuose tirti atradimą ir vystymą. |
1967 | Hans Albrecht Bethe | JAV | už jo indėlį į branduolinių reakcijų teoriją, ypač kas sieja energijos gamybą žvaigždėse. |
1968 | Luis Walter Alvarez | JAV | už jo lemiamą indėlį į elementariųjų dalelių fiziką, o tiksliau, už didelio numerio rezonansinių būsenų atradimą, kurį padaryti leido jo atradimai naudojant vandenilio burbulines kameras ir duomenų analizę. |
1969 | Murray Gell-Mann | JAV | už indėlį ir atradimus elementariųjų dalelių ir jų sąveikos klasifikavime. |
1970 | Hannes Olof Gösta Alfvén | Švedija | už esminį darbą ir atradimus magnetohidrodinamikoje su produktyviais taikymais įvairiose plazmos fizikos srityse. |
1970 | Louis Eugene Félix Néel | Prancūzija | už esminį darbą ir atradimus antiferomagnetizme ir feromagnetizme, nuvedusius prie svarbių taikymų kieto kūno fizikoje. |
1971 | Dennis Gabor | Jungtinė Karalystė | už holografijos metodo išradimą ir vystymą. |
1972 | John Bardeen Leon Neil Cooper John Robert Schrieffer | JAV | už superlaidumo teorijos sukūrimą (dar žinomą kaip BCS teorija). |
1973 | Leo Esaki Ivar Giaever | Japonija JAV | už jų eksperimentinius tuneliavimo reiškinio puslaidininkiuose ir superlaidininkuose. |
1973 | Brian David Josephson | Jungtinė Karalystė | už jo teorines supersrovės per tunelinį barjerą savybių prognozes, tiksliau tuos fenomenus, kurie žinomi kaip Džozefsono eketas. |
1974 | Martin Ryle Antony Hewish | Jungtinė Karalystė | už jų novatoriškus tyrimus radijo astrofizikoje: M. Rylei už jo diafragmos sintezės technikos atradimą; A. Hevišui už lemiamą vaidmenį pulsarų atradime. |
1975 | Aage Niels Bohr Ben Roy Mottelson Leo James Rainwater | Danija Danija JAV | už sąryšio tarp kolektyvinio judėjimo ir dalelės judėjimo atomų branduoliuose atradimą ir už atomo branduolio teorijos, pagrįstos šiuo sąryšiu, vystymą. |
1976 | Burton Richter Samuel Chao Chung Ting | JAV | už jų novatorišką darbą atrandant naujo tipo sunkiąją elementariąją dalelę (t. y. už J/ψ dalelę, kuri patvirtino, kad barioninė medžiaga yra sudaryta iš kvarkų). |
1977 | Philip Warren Anderson Nevill Francis Mott John Hasbrouck van Vleck | JAV Jungtinė Karalystė JAV | už jų esminius teorinius elektroninės magnetinių ir neorientuotų sistemų struktūros tyrimus. |
1978 | Pyotr Leonidovich Kapitsa | TSRS | už pamatinius išradimus ir atradimus žematemperatūrėje fizikoje. |
1978 | Arno Allan Penzias Robert Woodrow Wilson | JAV JAV | už kosminės mikrobanginės foninės spinduliuotės atradimą. |
1979 | Sheldon Lee Glashow Abdus Salam Steven Weinberg | JAV Pakistanas JAV | už indėlį į vieningos silpnosios ir elektromagnetinės sąveikos tarp elementariųjų dalelių teoriją. |
1980 | James Watson Cronin Val Logsdon Fitch | JAV | už fundamentinės simetrijos principų pažeidimų atradimo neutralių K mezonų skilime. (žr. CP pažeidimas) |
1981 | Nicolaas Bloembergen Arthur Leonard Schawlow | JAV JAV | už indėlį į lazerinės spektroskopijos vystymą. |
1981 | Kai Manne Börje Siegbahn | Švedija | už indėlį į didelės raiškos elektronų spektroskopijos vystymą. |
1982 | Kenneth Wilson | JAV | už jo krizinio fenomeno fazinių virsmų sąryšyje teoriją. |
1983 | Subrahmanyan Chandrasekhar | JAV | už jo teorines ir eksperimentines fizikinių procesų svarbos žvaigždžių struktūroje ir evoliucijoje studijas. (žr. Čandrasekaro riba) |
1983 | William Alfred Fowler | JAV | už jo teorines ir eksperimentines branduolinių reakcijų svarbos cheminių elementų Visatoje formavimesi studijas. |
1984 | Carlo Rubbia Simon van der Meer | Italija Nyderlandai | už jų lemiamą indėlį į didelį projektą, nuvedusio prie lauko dalelių (silpnosios sąveikos tarpininkų) W ir Z atradimo. |
1985 | Klaus von Klitzing | Vakarų Vokietija | už kvantinio Holo efekto atradimą. |
1986 | Ernst Ruska | Vakarų Vokietija | už jo esminius darbus elektronų optikoje ir už pirmojo elektronų mikroskopo sukūrimą. |
Gerd Binnig Heinrich Rohrer | Vakarų Vokietija Šveicarija | už skleidimo tuneliavimo mikroskopo kūrimą. | |
1987 | Johannes Georg Bednorz Karl Alexander Müller | Vakarų Vokietija Šveicarija | už svarbų laimėjimą superlaidumo keramikinėse medžiagose atradime. |
1988 | Leon Max Lederman Melvin Schwartz Jack Steinberger | JAV | už neutrinų pluošto metodą ir leptonų dubleto struktūros demonstravimą neutrino atradime. |
1989 | Norman Foster Ramsey | JAV | už atskirų vibracinių laukų metodo išradimą ir jo panaudojimą vandeniliniame mazeryje ir kituose atominiuose laikrodžiuose. |
1989 | Hans Georg Dehmelt Wolfgang Paul | JAV Vakarų Vokietija | už jonų spąstų technikos vystymą. |
1990 | Jerome Friedman Henry Way Kendall Richard Taylor | JAV JAV Kanada | už novatoriškus giluminės neelastingos elektronų sklaidos nuo protonų ir neutrinų tyrimus, kuri turėjo didelę reikšmę kvarkų modelio fizikoje vystymui. |
1991 | Pierre-Gilles de Gennes | Prancūzija | už atradimą, jog metodai, naudojami tvarkos fenomenui paprastose sistemose tirti, gali būti apibendrinti ir labiau komplikuotoms medžiagų formoms, konkrečiai skystiesiems kristalams ir polimerams. |
1992 | Georges Charpak | Prancūzija | už dalelių detektorių išradimą ir vystymą, o tiksliau, už daugiavielę proporcingąją kamerą. |
1993 | Russell Alan Hulse Joseph Hooton Taylor Jr. | JAV | už naujo tipo pulsaro (PSR B1913+16) atradimą, kuris suteikė naujų galimybių studijuojant gravitaciją. |
1994 | Bertram Brockhouse | Kanada | už neutroninės spektroskopijos vystymą ir už novatorišką indėlį į neutronų sklaidos, naudojamą kondensuotųjų medžiagų tyrimuose, vystymą. |
1994 | Clifford Glenwood Shull | JAV | už neutronų difrakcijos technikos vystymą ir už novatorišką indėlį į neutronų sklaidos, naudojamą kondensuotųjų medžiagų tyrimuose, vystymą. |
1995 | Martin Lewis Perl | JAV | už tau leptono aptikimą ir už novatorišką eksperimentinį indėlį į leptonų fiziką. |
1995 | Frederick Reines | JAV | už neutrinų aptikimą ir už novatorišką eksperimentinį indėlį į leptonų fiziką. |
1996 | David Morris Lee Douglas D. Osheroff Robert Coleman Richardson | JAV | už Helio 3 supertakumo atradimą. |
1997 | Steven Chu Claude Cohen-Tannoudji William Daniel Phillips | JAV Prancūzija JAV | už atomų šaldymo ir kaupimo, pasitelkiant lazerio šviesą, metodų vystymą. (žr. Lazerinis šaldymas) |
1998 | Robert Laughlin Horst Ludwig Störmer Daniel Chee Tsui | JAV Vokietija JAV | už jų naujos kvantinių skysčių su trupmeninių krūvių ryšiais formos atradimą. (žr. Trupmeninis kvantinis Holo efektas) |
1999 | Gerardus 't Hooft Martinus Veltman | Nyderlandai | už elektrosilpnosios sąveikos kvantinės struktūros aiškinimą. |
2000 | Zhores Ivanovich Alferov Herbert Kroemer | Rusija Vokietija | už puslaidininkių heterostruktūrų, naudojamų optoelektronikoje, vystymą. |
2000 | Jack Kilby | JAV | už vaidmenį išrandant integrines grandines. |
Nuo 2001
Metai | Vardas | Šalis | Pastabos |
---|---|---|---|
2001 | Eric Allin Cornell Wolfgang Ketterle Carl Edwin Wieman | JAV Vokietija JAV | "už pasiekimus atskiestų šarminių atomų dujų Bozės-Einšteino kondensacijoje ir už ankstesnes esmines kondensatų savybių studijas. |
2002 | Raymond Davis Jr. Masatoshi Koshiba | JAV Japonija | už novatoriškus indėlius į astrofiziką, o tiksliau, už kosminių neutrinų aptikimą. |
2002 | Riccardo Giacconi | JAV | už novatorišką indėlį į astrofiziką, kuris leido atrasti kosminės Rentgeno spinduliuotės šaltinius. |
2003 | Alexei Alexeevich Abrikosov Vitaly Lazarevich Ginzburg Anthony James Leggett | JAV Rusija Jungtinė Karalystė | už novatoriškus įnašus į superlaidininkų teoriją ir superskysčius. |
2004 | David J. Gross Hugh David Politzer Frank Wilczek | JAV | už asimptotinės laisvės stipriosios sąveikos teorijoje atradimą. |
2005 | Roy Glauber | JAV | už indėlį į optinės koherencijos kvantinę teoriją. |
2005 | John Hall Theodor Hänsch | JAV Vokietija | už indėlį į tikslios lazerinės spektroskopijos vystymą, įtraukiant optinio dažnio šukų metodą. |
2006 | John Mather George Smoot | JAV | už juodo kūno formos ir reliktinės spinduliuotės anizotropijos atradimą. |
2007 | Albert Fert Peter Grünberg | Prancūzija Vokietija | už milžiniškos magnetovaržos efekto atradimą. |
2008 | Yoichiro Nambu | Japonija | už spontaniškos simetrijos pažaidos subatominėje fizikoje mechanizmo atradimą. |
2008 | Makoto Kobayashi Toshihide Maskawa | Japonija | už simetrijos pažeidimo subatominėje fizikoje kilmės atradimą, kuris numato mažiausiai trijų kvarkų šeimų egzistavimą. |
2009 | Charles K. Kao | Kinija/ Jungtinė Karalystė | už novatoriškus pasiekimus, susijusius su šviesos perdavimu šviesolaidžiais optinėse komunikacijose. |
2009 | Willard S. Boyle, George E. Smith | Kanada/ JAV, JAV | už puslaidininkinio vaizdo gavimo integrinio grandyno – CCD jutiklio – išradimą. |
2010 | Andre Geim, Konstantin Novoselov | Rusija / Nyderlandai, Rusija / Jungtinė Karalystė | už grafeno sukūrimą |
2011 | Saul Perlmutter, Brian P. Schmidt, Adam G. Riess | JAV, JAV / Australija, JAV | už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą, stebint tolimą supernovą. |
2012 | Serge Haroche, David J. Wineland | Prancūzija, JAV | už eksperimentinių metodų, leidžiančių matuoti ir keisti atskiras kvantines sistemas, sukūrimą. |
2013 | Peter Higgs, Francois Englert | Jungtinė Karalystė, Belgija | už Higso bozono teorijos vystymą. |
2014 | Isamu Akasaki, Hiroshi Amano, Shuji Nakamura | Japonija, Japonija, JAV / Japonija | už efektyvių mėlynųjų šviestukų sukūrimą, kuris sąlygojo ryškiai šviečiančių ir energiją taupančių baltos šviesos šaltinių atsiradimą. |
2015 | Takaaki Kajita, Arthur B. McDonald | Japonija, Kanada | už neutrino osciliacijų, įrodančių, kad neutrinai turi masę, atradimą. |
2016 | David J. Thouless, F. Duncan M. Haldane, John M. Kosterlitz | Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė | už teorinius topologinių fazinių virsmų ir topologinių medžiagų fazių atradimus |
2017 | Rainer Weiss Kip Thorne Barry Barish | Vokietija, JAV, JAV JAV | už lemiamą įnašą į LIGO (Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory) detektorių ir gravitacinių bangų stebėjimą |
2018 | Arthur Ashkin | JAV | už įnašą į lazerių fiziką: optinių pincetų išradimą ir taikymą biologinėse sistemose. |
2018 | Gérard Mourou, Donna Strickland | Prancūzija, | už įnašą į lazerių fiziką: už aukšto intensyvumo ultratrumpųjų optinių impulsų generavimo metodą |
2019 | James Peebles | Kanada/ JAV | už pasiekimus fizinės kosmologijos srityje |
Michel MayorDidier Queloz | Šveicarija | už egzoplanetos atradimą. | |
2020 | Roger Penrose | Jungtinė Karalystė | už atradimą, kad juodosios skylės susidarymas yra tvirtai paremtas bendrąja reliatyvumo teorija. |
Reinhard Genzel Andrea Ghez | JAV JAV | už supermasyvaus kompaktiško objekto, esančio mūsų galaktikos centre, atradimą. | |
2021 | Syukuro Manabe Klaus Hasselmann | JAV Vokietija | už žemės klimato modeliavimą ir fizikinių sistemų tyrimus nuo atominio iki planetinio mastelio. |
Giorgio Parisi | Italija | už netvarkos ir fliuktuacijų tarpusavio sąryšio fizinėse sistemose, pradedant atomų, baigiant planetų lygmeniu, atradimą. | |
2022 | Alain Aspect John ClauserAnton Zeilinger | Prancūzija JAV Austrija | už eksperimentus su susietais fotonais, Bello nelygybės pažeidimo nustatymą ir tapimą pradininkais kvantinės informacijos moksluose. |
Nuorodos
🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisSpecialus:PaieškaSpecialus:Naujausi keitimaiLietuvaSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsJoninėsZodiakasUEFA Europos futbolo čempionatasXVII Europos futbolo čempionatasFIFA pasaulio čempionatasVilniusKylian Mbappé2024 m. vasaros olimpinės žaidynėsRumunijaLietuvių kalbos abėcėlėSąrašas:Šalių telefonų kodai pagal šalies pavadinimąSlovakijaMonika NavickienėEuropos SąjungaSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusSmegenysXVI Europos futbolo čempionatasPrancūzijos vyrų futbolo rinktinėSąrašas:Šalių sąrašasCarles PuigdemontMindaugas KuzminskasSąrašas:Zarasų rajono ežeraiRomelu LukakuJAV valstijosBelgijaFutbolasLietuvos nacionalinis radijas ir televizijaSidabriškieji debesysFIFA pasaulio reitingaiOzzy OsbournePetras GražulisVikipedija:BendruomenėAntrasis pasaulinis karasRemigijus Morkevičius