Mikalojus Naruševičius
| Mikalojus Naruševičius lenk. Mikołaj Naruszewicz | |
|---|---|
| Naruševičiai | |
 | |
| Herbas Wadwicz | |
| Gimė | apie 1560 m. |
| Mirė | 1603 m. (~43 metai) |
| Tėvai | Mikalojus Jonas Naruševičius |
| Sutuoktinis (-ė) | 1) Margarita Zbaržskaitė, 2) Kotryna Radvilaitė |
| Žemaitijos kaštelionas | |
| Valdė | 1588–1603 |
Mikalojus Naruševičius (lenk. Mikołaj Naruszewicz, g. apie 1560 m. – m. 1603 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir valstybės veikėjas.
Biografija
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų Naruševičių giminės. Tėvas Mikalojus Jonas Naruševičius (m. 1575 m.), broliai Jonas Naruševičius (m. 1616 m.) ir Kristupas Naruševičius (apie 1570–1630 m.). Žmona Mikalojaus Radvilos duktė.
Evangelikas reformatas. 1582–1589 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės medžioklis, nuo 1588 m. Žemaitijos kaštelionas.
Valdų turėjo Trakų, Ašmenos ir Minsko apskrityse. Dalyvavo 1558–1583 m. Livonijos kare. Su broliu LDK medžiokliu Jonu globojo Žeimių ir Raseinių evangelikų reformatų bendruomenes. 1599 m. Evangelikų ir stačiatikių dizunitų suvažiavime pasirašė baigiamąjį aktą.[1]
Šaltiniai
Nuorodos
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Ostapas Valavičius |  1566-1575 | Po to: Laurynas Vaina |