Metabolizmas

Metabolizmas (gr. μεταβολή – „metabolē“ – kitimas, permaina, kaita) – cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje, visuma. Jis įgalina ląsteles augti, daugintis, reaguoti į aplinką, judėti. Šiuo požiūriu metabolizmas yra gyvybės pagrindas. Skirstomas į dvi grupes:

ATP, svarbiausias tarpinis junginys metabolizme

Metabolizmas nulemia organizmo gyvenimo pobūdį. Kai kuriems prokariotams vandenilio sulfidas yra maisto medžiaga, o žinduoliams tai mirtini nuodai.

Pagrindinės medžiagos

Triacilglicerolio struktūra
TipasMonomerinė formaPolimerinė formapolimerinės formos pavyzdžiai
AminorūgštysAminorūgštysBaltymai (polipeptidai)Fibriliniai baltymai ir globuliniai baltymai
KarbohidrataiMonosacharidaiPolisacharidaikrakmolas, glikogenas ir celiuliozė
NukleorūgštysNukleotidaiPolinukleotidaiDNR ir RNR

Aminorūgštys ir baltymai

Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. Daug baltymų yra fermentai, kurie katalizuoja metabolizmo chemines reakcijas. Kiti baltymai turi struktūrinę arba mechaninę funkciją, tokie baltymai formuoja citoskeletą, sistemą, kuri palaiko ląstelės formą.

Lipidai

Lipidai yra įvairiausia grupė. Jie struktūriškai panaudojami ląstelės membranoje arba kaip energijos šaltinis. Lipidai dažniausiai apibūdinami kaip hidrofobinės arba amfipatinės molekulės, kurios tirpsta organiniuose tirpikliuose, pvz.: benzenas arba chloroformas.[1] Riebalai arba triacilgliceroliai yra didelė grupė junginių, kurie turi 3 riebalų rūgštis ir glicerolį.[2] Steroidai yra kita grupė lipidų, kurie gaminami ląstelėse, pvz., cholesterolis.

Angliavandeniai

Gliukozė gali egzistuoti ir tiesioje ir žiedinėje formose.

Angliavandenis yra aldehidas arba ketonas su daug hidroksilo grupių. Angliavandeniai yra gausiai paplitusios biologinės molekulės ir atlieka tokia funkcijas: energijos kaupimas ir pernaša, karkaso sudarymas gyvūnuose ar augaluose.

Išnašos