Mahavidjos

Mahavidjos (skr. महाविद्या = IAST: mahāvidyā- „didžiosios išmintys“) – dievo Šivos moteriškosios energijos (šaktės), vaizduojamos kaip deivės, pagal hinduizmo atmainos šaktizmo pasaulėžiūrą.

Dašamahavidjos. XIX a. piešinys

Puranose teigiama, kad Šiva neleido Sati vykti į aukojimą, surengtą jos tėvo Dakšos. Tuomet iš Sati akių išsiveržė 10 dašamahavidjų (दशमहाविद्या = daśamahāvidyā-):

  • Kali (काली) – aukščiausiojo Brahmano apraiška;
  • Tara (तारा) – deivė-sergėtoja;
  • Tripurasundarė (त्रिपुरसुन्दरी) – trijų pasaulių grožybė;
  • Bhubanešvarė (भुवनेश्वरी) – dieviškoji motina, kosmoso įsikūnijimas;
  • Bhairavė (भैरवी) – nuožmioji deivė;
  • Čhinamasta (छिन्नमस्ता) – ypač nuožmi deivė, peržengianti visas dvejybes;
  • Dhūmavatė (धूमावती) – mirties, gedulo deivė;
  • Bagalamukhė (बगलामुखी) – priešus nugalinti deivė;
  • Matangė (मातङ्गी) – poetinio įkvėpimo, žinijos deivė;
  • Kamala (कमला) – maloningoji deivė.

Kiekviena turi mantrą, kurią rečituojant ir vizualizuojant, išsivaduojama iš samsaros ir nirvanos dualizmo.[1] Mokymas apie mahavidjas paplito Indijoje nykstant budizmui – tada budistinės deivės persipynė su hinduistinėmis.[2]

Šaltiniai