Luokė

Luokė – tai sulietuvinta žemaitiško žodžio loukė (liet. lokė) forma. Senuose šaltiniuose dar rašoma Lukny, lenkai vadino Łukniki.^[2]

Miestelis spindulinio plano, kurį sąlygojo plentai į Telšius, Varnius, Užventį, Kuršėnus.

Už kelių kilometrų į pietryčius nuo miestelio yra Šatrijos piliakalnis (229 m) ir Šatrijos draustinis, Bivainės miške stovi Tado Blindos pušis. Luokės pagrindiniai keliai:

•  2111  Ramučiai–Vidsodis–Luokė 
•  2114  Užventis–Žaduvėnai–Luokė 
•  4605  Viešvėnai–Luokė–Upyna–Dirvonėnai 
•  4611  Luokė–Janapolė 

Manoma, kad Luokės gyvenvietė kūrėsi dar XIV a. sankryžoje kelių, ėjusių nuo Tilžės Viekšnių link ir nuo Šiaulių pajūrio link. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje buvo Luokės dvaras ir valsčius. 1416 m. Ldk Vytauto Didžiojo nurodymu pastatyta viena pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje Luokės bažnyčia, įkurta parapija, suformuotas vyskupo dvaras.^[3] Nuo 1471 m. kai kuriuose šaltiniuose gyvenvietė vadinama miestu, iki 1526 m. minimas Luokės miestelis. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas už nuopelnus Luokę valdyti paskyrė Andrių Oginskį.

Nuo XV a. pabaigos Luokėje rinkosi turgūs, 1793 m. suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. Garsūs Luokės turgūs („jomarkai“) lėmė, kad nuo XVI a. į miestelį suvažiuodavo pirkliai iš Kėdainių, Tilžės, aplinkinių Žemaičių kunigaikštystės miestelių. Luokė klestėjo iki XVII a. vidurio karų su švedais. Žinoma, kad 1638 m. miestelyje gyveno 9 profesijų amatininkai, miestelyje buvo daktarų ir kitų profesijų atstovų. 1790 m. suteikta privilegija rengti turgus. Vykdavo keturi prekymečiai per metus. Luokė turėjo net savo svorio vienetą – „Luokės matą“.

1786 m., 1887 m., 1911 m. ir 1934 m. miestelis degė. 1824 m. minima parapinė mokykla. XIX a. viduryje Luokėje ir apylinkėse veikė Tadas Blinda. XIX a. pabaigoje miestelis buvo Šiaulių apskrities Luokės valsčiaus centras.^[4][5]

1919 m. vasario 27 d. saksų savanorių daliniai prie Luokės sumušė Raudonosios armijos Žemaičių pulką.

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Luokėje veikė „Šatrijos“ knygynas, kuris leido ir knygas. 1938 m. pastatyta mokykla (architektas Steponas Stulginskis), 1952 m. įsteigta vidurinė mokykla, 1940 m. atidaryta biblioteka.^[6]

1941 m. liepą Rainiuose ir Viešvėnuose nužudyta apie 200 Luokės žydų. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1952 m. ištrėmė 409 Luokės ir aplinkinių kaimų gyventojus. Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1945 m. gegužės 10 d. Luokę puolė lietuvių partizanai, ketindami išvaduoti suimtuosius. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

2007 m. rugpjūčio 14 d. patvirtintas Luokės herbas.

Visų Šventųjų bažnyčia (liaudies architektūros paminklas) pastatyta 1774 m., medinė varpinė – 1899 m.; joje yra dailės paminklų.

• Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Miestelio centre paminklą–stulpą su viršuje iš visų pusių sukomponuotais Vyčio kryžiais suprojektavo ir Nepriklausomybės 10-mečio proga pastatė vietos meistras Kostas Vaigauskas (atidengtas 1929 m. rugpjūčio 15 d.),^[7][8] 1951 m. nugriautas, 1992 m. toje pačioje vietoje atstatytas.
• Hitlerizmo aukų kapinės.

Daugiausia gyventojų Luokėje užfiksuota 1638 m. – 816. Vėliau, per visą XVII a. ir XVIII a. tokio skaičiaus nebepasiekta, vidutiniškai gyveno 200–300 gyventojų.

Demografinė raida tarp 1638 m. ir 2021 m.
1638 m.	1841 m.	1867 m.*[9]	1897 m.sur.	1902 m.[10]	1923 m.sur.[11]	1959 m.sur.[12]	1970 m.sur.[13]
816	539	270	1 726	1 800	1 287	807	734
1979 m.sur.[14]	1980 m.[15]	1985 m.[16]	1989 m.sur.[17]	2001 m.sur.[18]	2011 m.sur.[19]	2021 m.sur.[20]	-
848	780	807	832	777	629	482	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

• Tadas Blinda (1846–1877), plėšikų vadas, gimė greta Luokės, Kinčiulių kaime.
• Chaimas Rabinovičius (1856–1931), rabinas, mokytojas
• Vytautas Barsteiga, ūkininkas, politinis veikėjas
• Blažiejus Česnys (1884–1944), kunigas, palaidotas Luokės bažnyčios šventoriuje
• Antanas Grigoraitis, vargonininkas, chorvedys
• Petras Ivoškus, pedagogas, politinis veikėjas
• Vytautas Kleiva, pedagogas, politinis veikėjas
• Edvardas Kochas, pedagogas, politinis veikėjas
• Rasa Rimidytė, scenografė
• Augustinas Potockis, kalvis, kryždirbys
• Kazimieras Pliuskys, paminkladirbys, pastatęs Laisvės paminklą.

• 
  Kelias nuo Žarėnų
• 
  Skveras
• 
  Luokės kapinės
• 
  Luokės kapinės
• 
  Luokės kapinės
• 
  Luokės bažnyčia
• 
  Šatrija nuo Luokės
• 
  Telšių gatvė
• 
  Riboženklis

• Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius, 2004.

• Luokė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 127 psl.
• Miestelio svetainė Archyvuota kopija 2007-06-14 iš Wayback Machine projekto.
• Luokės bendruomenė Archyvuota kopija 2007-04-07 iš Wayback Machine projekto.
• Miestelio istorija Archyvuota kopija 2007-10-27 iš Wayback Machine projekto.
• Luokės vaizdai Archyvuota kopija 2007-03-01 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	TELŠIAI – 21 km VIEŠVĖNAI – 14 km		Kaunatava – 11 km UPYNA – 9 km
	Biržuvėnai – 6 km
	Janapolė – 14 km VARNIAI – 25 km	Viekšnaliai – 7 km	Gaulėnai – 6 km UŽVENTIS – 16 km