Litas

Iki paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę 1918 m., Lietuvos teritorijoje vyko Pirmojo pasaulinio karo kovos, joje cirkuliavo nestabilios kariaujančių šalių valiutos: rublis, ostmarkės ir ostrubliai.

1919 m. Lietuva gavo paskolą ostmarkėmis iš Vokietijos, šios ostmarkės vasario mėnesį buvo įteisintos kaip oficiali Lietuvos Respublikos valiuta. Lietuvos vyriausybė 1919 m. vasario 26 d. įteisino ostmarkių ir pfenigių pavadinimo keitimą į auksinus ir skatikus. Šiais pavadinimais pinigai buvo apyvartoje iki 1922 m. rugpjūčio 9 d. įvykdytos pinigų reformos.

Po karo prastėjant situacijai Vokietijoje, jos markė pradėjo smarkiai nuvertėti. Tai privertė Lietuvos valdžią galvoti apie nacionalinės valiutos įvedimą. Pirmieji pasiūlymai atsirado iškart po auksinų įvedimo, dar 1919 m. Naujų pinigų eskizus buvo pateikęs Antanas Žmuidzinavičius.^[2] Ministrų kabinetas buvo nusprendęs pinigus pavadinti muštiniais, net planuose buvo numatyti skirtingų 9 nominalų pinigų planai.^[3] Taip pat buvo svarstomas jų vertės padengimas pasiskolinant iš Anglijos 10 milijonų svarų sterlingų. Toks variantas būtų leidęs pasiekti valiutos vertę 1 muštinis = 1 frankas arba 1/25 svaro.^[4]

1920 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Tarybų Rusijos. Pastaroji atlygino Lietuvos patirtą žalą per nepriklausomybės kovas, sumokėjo 3 milijonų aukso rublių kompensaciją. Lietuviai aukso rublius perlydė į aukso luitus, o po to luitai buvo padėti į užsienio bankus. Šios aukso atsargos tapo pagrindu svarstyti apie lietuviškų pinigų leidybą. Turint aukso, buvo galimybė užtikrinti valiutos vertės stabilumą.

1922 m. Seime svarstant naujų pinigų pavadinimus, buvo teikiama aibė pasiūlymų, kaip Lietuva galėtų pavadinti naujai kuriamus pinigus: auksinais, arfomis, doleriais, grašiais, kaltais, kirptukais, lietais, litais, lietumis, lyromis, markėmis, muštukais, rubliais, vyčiais.^[5] Tačiau daugiausiai rėmėjų palaikymo susilaukė du variantai: muštukas ir litas.

Už muštuko pavadinimo pinigus aktyviai pasisakė tautiškai nusiteikę asmenys bei vyriausybės atstovai, kurie teigė, kad tai valstybiškumo ir lietuviškumo simbolis. Dar 18 a. muštukais lietuviai vadino LDK cirkuliavusius dukatus. Tai, anot jo šalininkų, būtu valstybingumo tradicijų tąsa.^[6]

Nepaisant tokių argumentų, laimėjo litas, nes jį buvo paprasčiau ištarti užsieniečiams. 32 balsais prieš 16, lito pavadinimas laimėjo per surengtą balsavimą Seime.^[3] 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“ ir Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto teikimu, valiuta pavadinta litais, kurių šimtoji dalis buvo įvardyta centais.^[7]

1922 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos banko steigiamajame susirinkime, naujai įkuriamos įstaigos pirmininku buvo išrinktas Vladas Jurgutis. Jam buvo patikėta spręsti visus naujos valiutos įvedimo niuansus. Už tai neretai jis vadinamas „Lito tėvu“.

1922 m. spalio 2 d. lito kursas su JAV doleriu buvo nustatytas santykiu 10:1, Lietuvos banko garantas turimomis aukso atsargomis (1 litas = 0,150462 gramų gryno aukso).^[8]

1925 m. buvo išleistos pirmosios Lietuvos banko litų ir centų monetos (iki tol centai buvo popieriniai).^[9]

1936 m. pirmą kartą Lietuvos Respublikos monetos nukaldintos Lietuvoje, Kauno „Spindulio“ spaustuvėje įrengtoje monetų kalykloje (iki tol kaldintos užsienyje).^[9]

Prasidėjus sovietų okupacijai, 1941 m. kovo 25 d. litai oficialiai buvo uždrausti. Juos pakeitė TSRS rubliai, o lietuviškų pinigų banknotai sunaikinti Lietuvos banko šildymo krosnyse.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. birželio 25 d. litai vėl pradėti spausdinti, jie pakeitė laikinuosius Lietuvos pinigus talonus. Atkūrus senąją valiutą, 100 laikinųjų talonų buvo keičiami į 1 litą (1 talonas = 1 centas).

Nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d. litas buvo susietas su JAV doleriu santykiu 4 su 1.^[10]

2002 m. vasario 2 d. litas buvo susietas su euru pagal tuo metu galiojusį santykį – 3,4528 lito už vieną eurą, toks keitimo santykis išliko iki lito pakeitimo euru 2015 m. sausio 1 d.

1922 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos bankas pasirašė sutartį su Čekoslovakijos sostinėje Prahoje įsikūrusia A. Hasės litografijos firma dėl litų spausdinimo.^[11] Sutartimi Lietuva užsisakė:

Pinigų spausdinimas Lietuvai kainavo 5 490 090 čekų kronų.^[12] Be spausdinimo darbų, firma turėjo paruošti pinigų maketus pagal ministerijos dailininkų pateiktus pavyzdžius (juos kūrė Adomas Varnas). Taip pat raštu pasižadėjo įdiegti Lietuvos pageidaujamas apsaugos priemones bei užantspauduotose medinėse dėžėse pristatyti pinigus į Lietuvą. Trečdalis smulkiųjų banknotų užsakovus turėjo pasiekti ne vėliau kaip 1922 m. lapkričio 16 d., o visi likę pabaigti pristatyti iki gruodžio 15 d.

1922 m. rudenį, vykdydami „Piniginio vieneto įstatymą“ Lietuvos bankas Berlyne, Oto Elsnerio spaustuvėje, užsakė kuo greičiau atspausdinti pirmuosius laikinus pinigus: 1, 5, 20, 50 centų ir 1 bei 5 litų banknotus. Spaustuvė spausdino Vokietijos ir Estijos markes, tad tereikėjo iš jos šablonų pasirinkti ko pageidaujama. Spaudinius papildžius lietuviškais užrašais, rugsėjo 20 d. pirmosios partijos buvo atgabentos į Kauną, o nuo spalio 1 d. pinigai pasirodė apyvartoje.^[13] Dėl skubos pinigai buvo neišvaizdūs. Ant jų buvo atspausdintas užrašas „laikinieji pinigai“, o jie patys itin nekokybiški.^[14] Nebuvo vandens ženklų, taip pat serijinių numerių – tai skatino nesąžiningus žmones imtis jų padirbinėjimo. Todėl jie buvo pradėti šalinti iš rinkos vos tik pasirodė užsakytieji litai iš Čekoslovakijos spaustuvės. Savų pinigų paankstintu išleidimu buvo siekiama ekonominės naudos Lietuvai, sumažinti vis didėjančią ostmarkių infliaciją.

Vėliau banknotai buvo spausdinami Anglijoje, naudojant lietuvių ranka graviruotas plienines spausdinimo plokštes. Pinigus kūrė: Adomas Galdikas, Vilius Jomantas ir A. Žmuidzinavičius.

1923 m. vasarį buvo išleistas 10 litų banknotas, kovą 50 litų. 1925 m. rugsėjo 28 d. pasirodė 500 litų, o 1926 m. vasario 23 d. ir 1000 litų nominalo pinigai.

1928 m. buvo išleistas 100 litų banknotas, jame stilizuotai buvo pavaizduota Lietuvos diplomato Edvardo Turausko žmona Elena. Ją metais anksčiau Kaune nutapė menininkas Adomas Galdikas.^[15]

1940 m. gegužės mėnesį apyvartoje buvo 210 milijonų litų. Iš jų 171 mln. banknotais.^[16]

Labiausiai paplitusių ostmarkių ir ostrublių keitimo kursas buvo nustatomas pagal tos dienos valiutų kursą.^[17] Juos buvo leidžiama išsikeisti iki 1922 m. gruodžio 31 d. O nuo spalio vidurio visos valstybinės įstaigos privalėjo priimti tik litus. Ostmarkių keitimo kursas spalio pradžioje buvo 1 litas = 175 ostmarkės, gruodžio pabaigoje šis santykis tapo 1 litas = 850 ostmarkių.^[5]

Kitų valiutų keitimas buvo nustatytas Lietuvos banko raštu:

Smulkesni kaip pusė rublio ar markės pinigai nebuvo keičiami ar sumuojami.^[18]

1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą su išimtine Valstybės iždo teise. Šis įstatymas leido pradėti kaldinti monetas, tarp jų ir iš brangiųjų metalų. Centai turėjo būti iš aliumininės bronzos, litai turėjo būti sidabriniai, o 50 litų vertės monetos auksinės.

Konkursas įvyko 1924 m. rugsėjo mėn. Kaune. Dalyvavo 14 kalyklų iš Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų šalių. Dalyvavo ir lietuviško verslo atstovai – brolių Šmidtų metalo dirbinių fabrikas, tačiau siūlė didžiausią monetų kalimo kainą. Pasiūliusi mažiausią darbų atlikimo kainą (1 398 273,50 litų), laimėjo didelę tokių darbų atlikimo patirtį turinti King’s Norton Metal Works firma iš Birmingemo.

Monetų dizainas buvo patikėtas skulptoriui Juozas Zikaras. Už įvairius pasiūlymus ir jų maketų gamybą 1924–1926 m. laikotarpyje gavo apie 31 000 litų atlygį.^[19]

Lietuvos finansų ministras Vytautas Petrulis ir anglų firmos atstovas N. Nevilis 1924 m. rugsėjį pasirašė sutartį. Joje buvo numatyti monetų nominalai, jų diametrai, tiražai ir darbų atlikimo terminai. Gavusi modelius, „King’s Norton Metal Works“ įmonė per septynias savaites privalėjo pateikti pavyzdžius, o juos patvirtinus, per devynias savaites nukaldinti ir atgabenti į Lietuvą pirmąją monetų siuntą.^[20] Joje turėjo būti 10 mln. monetų vienetų, tačiau buvo nukalta dviem trečdaliais mažiau, tik 3 milijonai 205 tūkstančiai monetų, nes įmonėje buvo sugedusi pagrindinė pinigų kalimo mašina.^[21]

Pirmoji 3 mln. vnt. siunta laivu iš Londono į Klaipėdą buvo išsiųsta 1925 m. sausio 21 d., o monetos apyvartoje pasirodė tų pačių metų vasario 2 d., pakeisdamos to paties nominalo popierinius pinigus.^[20][22]

1925 m. balandžio 6 d. buvo paskelbtas dar vienas monetų konkursas, šįkart litų monetų kalybos. Jo laimėtoju buvo pripažinta Londone, Anglijoje, įsikūrusi firma „Johnson Matthey Co“. Ji už pinigų kalybą paprašė 5,443 mln. lito atlygio. Anglai nepateikė pigiausio pasiūlymo konkurse, tačiau jų pateikti bandomieji monetų pavyzdžiai buvo arčiausiai Lietuvos Respublikos išsikeltų prabos reikalavimų.^[23] Paskelbus šią kompaniją laimėtoja, su ja dėl kainos vyko atskiros derybos, kurios baigėsi tik 1926 m. Ministras V. Petrulis išsiderėjo, kad anglai darbus atliks už 5 296 900 litų sumą.

Londone buvo kalamos sidabrinės, Birmingeme bronzinės monetos.^[7]

Apie 1926 m. Lietuvos planuose buvo mintis išleisti auksinę monetą. Jos kūrimo darbams buvo skirta 500 tūkst. litų, o darbus turėjo atlikti J. Zikaras. 1926 m. jis pagamino monetos modelį iš plastelino, kuris dabar yra saugomas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Tačiau reali moneta niekada nebuvo nukalta.^[24]

1936 ir 1938 m. serijos monetos buvo nukaltos Lietuvoje, Kauno akcinės bendrovės „Spindulys“ patalpose įrengtoje monetų kalykloje.^[25] 1, 2 ir 5 centų monetų metalas buvo pakeistas, vietoje iki tol naudoto aliumininės bronzos metalo, Kaune kalykla kalė centus iš bronzos lydinio. Bronzos lydinys buvo minkštesnis ir lengviau pinigų kalimo presui apdirbama medžiaga.

Nominalas	Metai	Aversas	Reversas	Metalas	Svoris (g)	Skersmuo (mm)	Gurto storis (mm)	Pastabos
1 Litas	1925			Sidabras (500)	2,7	19,0	1,4	Gurtas dantytas
2 Litai	1925			Sidabras (500)	5,4	23,0	1,6	Gurtas dantytas
5 Litai	1925			Sidabras (500)	13,5	29,4	2,5	Gurtas dantytas
5 Litai	1936			Sidabras (750)	9,0	27,1	2,5	Reverse J. Basanavičiaus profilis. Ant gurto užrašas – TAVO GEROVĖ TAUTOS GEROVĖ.
10 Litų	1936			Sidabras (750)	18,0	32,2	2,5	Averse LDK kunigaikščio Vytauto profilis. Ant gurto užrašas – TAUTOS JĖGA VIENYBĖJE.
10 Litų	1938			Sidabras (750)	18,0	32,2	2,5	Averse LR Prezidento A. Smetonos profilis. Ant gurto užrašas – TAUTOS JĖGA VIENYBĖJE.

Modernių litų istorija prasidėjo dar LTSR laikais, 1989 m. rugsėjo 11 d. Istorijos institute susirinkę žymūs mokslininkai, bankininkai ir dailininkai aptarė planus, kad greitai gali prisireikti nacionalinės valiutos. Tų pačių metų gruodžio 13 d. buvo paskelbtas oficialus konkursas, kuriuo siekta gauti menininkų eskizus apie jų įsivaizduojamus litų ir centų projektus. Konkursą paskelbė Lietuvos TSR kultūros ministras Dainius Trinkūnas ir TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinio banko pirmininkas Zenonas Žilevičius.^[26]

Pirmosios derybos dėl litų banknotų spausdinimo įvyko 1990 metais, su Prancūzijos kompanija „Francois Charles Oberthur“. Tačiau įmonei patyrus didelį spaudimą iš TSRS, ji atsisakė vykdyti užsakymą, o nugabenti spaudai Lietuvai grąžinti tik 1997 m. Lietuvai nenuleidus rankų, kitas variantas buvo JAV įsikūrusi įmonė „US Banknote Corporation“. Ji sutiko ir atliko savo darbą, tačiau labai atmestinai. 1991 m. išleisti 10, 20 ir 50 litų banknotai buvo tik ofseto, be giliaspaudės, būdu atspausti popierėliai. Dėl didesnės vertės pinigų problemų neiškilo. Tačiau dėl 10, 20 ir 50 litų vyko teismo procesas, Lietuva jį laimėjusi gavo perspausdintus pinigus tik 1993 m.^[27]

Nominalas	Metai	Banknoto vaizdas	Dominuojanti spalva	Dailininkas	Kas pavaizduota	Spaustuvė	Išėmimo iš apyvartos data
1 Litas	1994		Ruda	Giedrius Jonaitis	Averse: Žemaitė Reverse: Palūšės šv. Juozapo bažnyčia	De La Rue Ltd., Didžioji Britanija	2007 m. kovo 1 d.
2 Litai	1993		Šalta žalia	Giedrius Jonaitis	Averse: Motiejus Valančius Reverse: Trakų pilis	De La Rue Ltd., Didžioji Britanija	2007 m. kovo 1 d.
5 Litai	1993		Žydra violetinė	Giedrius Jonaitis	Averse: Jonas Jablonskis Reverse: P. Rimšo skulptūra „Vargo mokykla“	De La Rue Ltd., Didžioji Britanija	2007 m. kovo 1 d.
10 Litų	1991		Ruda	Giedrius Jonaitis	Averse: Steponas Darius ir Stasys Girėnas Reverse: Lėktuvas Lituanica	American Banknote Corporation, JAV	1996 m. sausio 1 d.
10 Litų	1993		Violetinė	Giedrius Jonaitis	Averse: Steponas Darius ir Stasys Girėnas Reverse: Lėktuvas Lituanica	American Banknote Corporation, JAV	2007 m. kovo 1 d.
10 Litų	1997		Violetinė	Giedrius Jonaitis	Averse: Steponas Darius ir Stasys Girėnas Reverse: Lėktuvas Lituanica	De La Rue Ltd., Didžioji Britanija	2012 m. birželio 1 d.
10 Litų	2001		Violetinė	Giedrius Jonaitis	Averse: Steponas Darius ir Stasys Girėnas Reverse: Lėktuvas Lituanica	Orell Fussli Security Printing Ltd., Šveicarija	2015 m. sausio 16 d.
10 Litų	2007		Violetinė	Giedrius Jonaitis	Averse: Steponas Darius ir Stasys Girėnas Reverse: Lėktuvas Lituanica	Giesecke & Devrient GmbH, Vokietija	2015 m. sausio 16 d.
20 Litų	1991		Ryškiai raudona	Justas Tolvaišis	Averse: Maironis Reverse: J. Zikario skulptūra „Laisvė“	American Banknote Corporation, JAV	1994 m. birželio 1 d.
20 Litų	1993		Šviesiai raudona	Justas Tolvaišis	Averse: Maironis Reverse: J. Zikario skulptūra „Laisvė“	American Banknote Corporation, JAV	2007 m. kovo 1 d.
20 Litų	1997		Šviesiai raudona	Justas Tolvaišis ir Giedrius Jonaitis	Averse: Maironis Reverse: J. Zikario skulptūra „Laisvė“	De La Rue Ltd., Didžioji Britanija	2012 m. birželio 1 d.
20 Litų	2001		Šviesiai raudona	Giedrius Jonaitis	Averse: Maironis Reverse: J. Zikario skulptūra „Laisvė“	Giesecke & Devrient GmbH, Vokietija	2015 m. sausio 16 d.
50 Litų	1991		Auksinė	Rimvydas Bartkus	Averse: Jonas Basanavičius Reverse: Vilniaus katedros vaizdas	American Banknote Corporation, JAV	1996 m. sausio 1 d.
50 Litų	1993		Geltona	Rimvydas Bartkus	Averse: Jonas Basanavičius Reverse: Vilniaus katedros vaizdas	American Banknote Corporation, JAV	2007 m. kovo 1 d.
50 Litų	1998		Geltona	Giedrius Jonaitis ir Rimvydas Bartkus	Averse: Jonas Basanavičius Reverse: Vilniaus katedros vaizdas	Giesecke & Devrient GmbH, Vokietija	2015 m. sausio 16 d.
50 Litų	2003		Geltona	Giedrius Jonaitis	Averse: Jonas Basanavičius Reverse: Vilniaus katedros vaizdas	Giesecke & Devrient GmbH, Vokietija	2015 m. sausio 16 d.
100 Litų	1991		Žalia	Rytis Valantinas	Averse: Simonas Daukantas Reverse: Vilniaus universitetas	Orell Fussli Security Printing Ltd., Šveicarija	2001 m. liepos 1 d.
100 Litų	2000		Žalia	Giedrius Jonaitis	Averse: Simonas Daukantas Reverse: Vilniaus universitetas	Orell Fussli Security Printing Ltd., Šveicarija	2015 m. sausio 16 d.
100 Litų	2007		Žalia	Rytis Valantinas	Averse: Simonas Daukantas Reverse: Vilniaus universitetas	Francois – Charles Oberthur Fiduciaire, Prancūzija	2015 m. sausio 16 d.
200 Litų	1997		Šviesiai mėlyna	Rytis Valantinas	Averse: Vydūnas Reverse: Klaipėdos švyturys	Giesecke & Devrient GmbH, Vokietija	2015 m. sausio 16 d.
500 Litų	2000		Raudona	Rimvydas Bartkus	Averse: Vincas Kudirka Reverse: Lietuvos kraštovaizdžio fone pavaizduotas varpas	Giesecke & Devrient GmbH, Vokietija	2015 m. sausio 16 d.

1989 m. konkurso pirmos vietos premija nebuvo skirta niekam, tačiau P. Garškos monetų eskizai, užėmę antrą vietą, tapo pagrindu ateities monetų kūrybai. Pagal reikalavimus autoriai kūrė eskizus 1, 2, 3, 10, 15 ir 20 centų pinigams, litų leisti nebuvo planuota.^[28] Pinigai sprendimais priminė tarpukariu monetas kūrusio Zikaro darbus, naudoti augalų motyvai, reverse panaudotas vytis.

1992 m. spalio 2 d. naujai įsteigtoje Lietuvos monetų kalykloje buvo nukalti pirmieji „balti“ centai iš aliuminio. Baigiant darbus, buvo nuspręsta sukurti ir 1 lito monetas. Tą padaryti be konkurso buvo paprašytas P. Garška.^[29]

1996 m. Lietuvos bankas paskelbė uždarą litų monetų projektų konkursą.^[30] Dailininkams skirta užduotis buvo sukurti tik monetų reversą, aversą turėjo sukomponuoti valstybinio herbo etalono autorius Arvydas Každailis.^[31] Konkurse dalyvavo penki dailininkai: Algirdas Bosas, Rytas Jonas Belevičius, Rimantas Eidėjus, Antanas Olbutas ir Antanas Žukauskas. Po dviejų etapų laimėtoju buvo paskelbti A. Žukausko darbai. Jo darbe visos nuo 10 centų monetos turėjo skirtingai išsidėliojantį „Eglutės motyvą“, kuris buvo gerai įvertintas aklųjų ir silpnaregių bendruomenės.^[32] Toks motyvas leido lengviau identifikuoti monetas.

Tik nuo 1997 m. kaldinamos monetos gavo žymę apie jų kalimo datą, iki tol visos monetos turėjo „1991“ metų datą.

1998 m. pasirodė 2 ir 5 litų vertės dvimetalės monetos.

Nuo 1993 m. iki 2014 m. Lietuvos bankas išleido 88 kolekcinių (proginių) ir 18 kolekcinių (proginių) apyvartinių litų monetų.^[33]

Nominalas:	1 centas	2 centai	5 centai	10 centų	10 centų	20 centų	20 centų	50 centų	50 centų
Vaizdas:
Metai:	1991	1991	1991	1991	1997	1991	1997	1991	1997

Nominalas:	1 litas	1 litas	2 litai	2 litai	5 litai	5 litai
Vaizdas:
Metai:	1991	1998	1991	1998	1991	1998

• Lietuvos bankas
• Lietuvos monetų kalykla
• Lietuviškos proginės monetos
• Lietuviškos apyvartinės proginės monetos
• Verslo centras „1000“
• Vieno lito literatūrinė premija
• Pinigų muziejus

Vikiteka: Litas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• UAB „Lietuvos monetų kalykla“ Archyvuota kopija 2008-05-29 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos centrinis valstybės archyvas: paroda „Lietuvos banko ir lito įvedimo 85-erių metų sukaktis“ Archyvuota kopija 2008-02-05 iš Wayback Machine projekto.
• Visos Lietuvoje cirkuliuojančios ar cirkuliavusios monetos ir banknotai nuo 1991. Atsiskaitymuose nenaudotos išleistos atminimo monetos nenurodytos.
• Lito ir užsienio valiutų santykiai Archyvuota kopija 2006-06-03 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos Respublikos banknotai ir monetos Archyvuota kopija 2006-06-03 iš Wayback Machine projekto.
• Rimtauto Šilinio filmas-diptichas „Iš lito istorijos“ (2002, 2004 m.)
• Coins of CIS and Baltic countries
• Lietuvos monetos (katalogas ir galerija)
• Lietuvos banko Pinigų muziejus Archyvuota kopija 2012-02-29 iš Wayback Machine projekto.
• Pinigai

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.