Liepsnosvaidis tankas

Liepsnosvaidžių tankų privalumai:

• atsparesni apšaudymui nei kareiviai liepsnosvaidininkai, kadangi jų svaidomojo mišinio atsarga būna apsaugota šarvais;
• bakuose turi didesnę mišinio atsargą, todėl gali daugiau šaudyti liepsnosvaidžiu.

Liepsnosvaidžiai tankai buvo naudojami apsaugotiems pėstininkų įtvirtinimams naikinti. Pvz., Antrojo pasaulinio karo metais JAV tankų patrankos negalėdavo pramušti japonų bunkerių sienų ^[1] Taravoje ir Ivo Džimoje, todėl buvo naudojami liepsnosvaidžiai tankai, o pėstininkai gynė šiuos tankus nuo japonų prieštankinių ginklų.

Atvirame mūšio lauke prieš priešo tankus ar artileriją liepsnosvaidžiai buvo menkaverčiai dėl mažo šaudymo nuotolio.

Liepsnosvaidžių tankų panaudojimo patirtis buvo mišri. Vokiečių tankų Panzer II ir Panzer III liepsnosvaidžius variantus nustojo naudoti dėl nepatenkinamo efektyvumo ir perdirbo į šturmo savaeiges ar tankų naikintuvus (angl. tank destroyer). Tankų Panzer IV liepsnosvaidinių variantų nebuvo, nors šio tanko modifikacijų buvo labai daug.
Liepsnosvaidžių tankų efektyvumą mažino tobulėjantys pėstininkų prieštankiniai ginklai. Antrojo pasaulinio karo pradžioje daugelis pėstininkų dalinių turėjo prieštankinių ginklų (pvz., prieštankinių šautuvų), kurie buvo efektyvūs iki 30-50 m. Karui einant į pabaigą galingiausi pėstininkų prieštankiniai ginklai (bazuka, Panzerschreck ir PIAT galėjo sunaikinti tanką didesniu nuotoliu nei mušdavo tanko liepsnosvaidis.

1944 m. rugsėjį britai mūšyje dėl Bresto (Prancūzija) panaudojo liepsnosvaidžių tankų Churchill Crocodile eskadroną, o JAV armija tą patį mėnesį gavo tankus M4 Sherman su įrengtais liepsnosvaidžiais. Įtraukti į JAV armijos 70-ojo tankų bataliono sudėtį liepsnosvaidžiai tankai dalyvavo kautynėse 1944 m. rugsėjo 18 d. Jose paaiškėjo, kad amerikiečių tankų liepsnosvaidžio veikimo nuotolis labai mažas, palyginus su britų Crocodile tankų liepsnosvaidžiais, todėl amerikiečių liepsnosvaidžiai tankai buvo nelabai populiarūs JAV armijoje.^[2]

Kanados ir Nyderlandų armijos kovos veiksmuose Europoje labai aktyviai naudojo liepsnosvaides savaeiges Wasp vikšrinio šarvuočio Universal Carrier bazėje. Šios savaeigės pasirodė itin efektyvios pralaužiant vokiečių kareivių gynybą. Mechaniniai liepsnosvaidžiai, nors neatrodė efektingai, vokiečių kareiviams kėlė siaubą. Liepsnosvaidžių buvo labiau bijoma nei kitų įprastinių ginklų.^[3]

Liepsnosvaidžių tankų įgulos nebūtinai buvo labiau pažeidžiamos nei standartinių tankų įgulos. Pvz., liepsnosvaidinis tankas Churchill Crocodile buvo panašiai pažeidžiamas prieštankinių ginklų kaip ir standartinis Churchill. Tačiau liepsnosvaidinių tankų įgulos, patekusios į nelaisvę, rizikavo kur kas labiau, nes liepsnosvaidžiai laikomi kur kas labiau nehumaniškais nei kiti ginklai. Pasitaikydavo atvejų, kai „liepsnosvaidinius tankistus“, patekusius į nelaisvę, priešo kareiviai čia pat sušaudydavo.