Liepos 5

Tarptautinė kooperacijos diena

• Venesuela – Nepriklausomybės diena (nuo 1811 m.);
• Alžyras – Nepriklausomybės diena (nuo 1962 m.);
• Armėnija – Konstitucijos diena (nuo 1995 m.).

Butginas – Mantmailė – Karolina – Filomena

• 1757 – Septynerių metų karo eigoje Rusijos Imperijos kariuomenė užėmė Klaipėdą.

• 1859 m. – Jonas Giedraitis, Lietuvos katalikų kanauninkas, ilgametis Seinų kunigų seminarijos rektorius (m. 1910 m.).
• 1879 m. – Liudvikas Abramovičius, lenkų žurnalistas, Lietuvos kultūros istorikas (m. 1939 m.).
• 1914 m. – Jonas Lelis, Lietuvos gydytojas dermatologas venerologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2011 m.).
• 1924 m. – Antanas Barauskas, Lietuvos inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1927 m. – Zinaida Nagytė-Katiliškienė, lietuvių poetė.
• 1941 m. – Rimantas Baleišis, Lietuvos zoologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Vytautas Kudžma, Lietuvos baleto artistas, pedagogas, baletmeisteris.
• 1948 m. – Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, JAV etnologė, JAV lietuvių bendruomenės veikėja.
• 1950 m. – Vytautas Šaulys, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
• 1951 m. – Virginija Bakšienė, Lietuvos architektė.
• 1952 m.:
  • Jonas Baronas, inžinierius, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1996 m.).
  • Virginija Grebliauskienė, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė veikėja.
• 1955 m.:
  • Janina Januškienė, teisininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėja, buvusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
  • Vilijus Vaišvila, Lietuvos dailininkas, poetas.
• 1956 m. – Vidmantas Macevičius, energetikas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Kazys Kiaulakis, inžinierius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Gintaras Jonas Furmanavičius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis veikėjas.
• 1962 m. – Rimvydas Milašius, Lietuvos tekstilės inžinierius, technologas, technologijos mokslų daktaras.
• 1966 m. – Gintaras Gadliauskas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1973 m. – Saulius Jakimavičius, teisininkas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Alicija Zimnickaitė, Lietuvos ir Lenkijos tapytoja ir dizainėrė.
• 1983 m. – Vaidas Kaluževičius, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1990 m. – Konstantinas Lilas, Lietuvos dainininkas, dainų autorius.

• 1838 m. – Juozapas Arnulfas Giedraitis, Lietuvos vyskupas, raštijos veikėjas, kanonistas (g. 1754 m.).
• 1845 m. – Juzefas Vladislavas Bychovecas, Lietuvos ir Lenkijos filosofas, rašytojas, žurnalistas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1778 m.).
• 1909 m. – Adolfas Lapinskas, Romos katalikų kunigas, poetas, tautosakos rinkėjas (g. 1844 m.).
• 1957 m. – Bernardas Kadatis (Kadata), Lietuvos astronomas, geodezininkas, pedagogas (g. 1879 m.).
• 1976 m. – Antanas Jonynas, rašytojas, poeto Antano A. Jonyno tėvas (g. 1923 m.).
• 1982 m. – Vladas Leparskas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas, pedagogas (g. 1902 m.).
• 1987 m. – Simonas Narkevičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1924 m.).
• 1988 m. – Adolfas Krogertas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1928 m.).
• 1994 m. – Juozas Jurginis, lietuvių istorikas, LKP veikėjas (g. 1909 m.).
• 2001 m. – Juozas Lapšys, Lietuvos kariuomenės karininkas, Australijos lietuvių veikėjas (g. 1911 m.).
• 2020 m. – Gediminas Petras Isokas, Lietuvos rašytojas, miškininkas, publicistas, gamtininkas, žurnalistas (g. 1931 m.).
• 2022 m. – Dionyzas Varkalis, tautodailininkas, restauratorius, muziejininkas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1934 m.).^[1]

• 1687 – Izaokas Niutonas Londone išleido įžymųjį veikalą „Matematiniai natūralios filosofijos principai“ (Philosophiae naturalis principia mathematica).
• 1811 – Venesuela skelbia nepriklausomybę nuo Ispanijos.
• 1865 – Londone įsteigta Gelbėjimo armija.
• 1934 – „Kruvinasis Ketvirtadienis“ San Franciske, policijai nukreipus ugnį į streikuojančius laivų krovimo darbininkus.
• 1943 – prasidėjo Kursko mūšis, kuris tęsėsi iki rugpjūčio 23 d., – pagal savo apimtis, įsitraukusias pajėgas, įtampą ir rezultatus bei pasekmes buvo vienas iš svarbiausių Antrojo pasaulinio karo Rytų fronto mūšių.
• 1946 – Paryžiuje pristatytas bikinis.
• 1950 – Izraelio Hnesetas išleidžia Sugrįžimo įstatymą, kuriuo visiems žydams garantuoja teisę grįžti į Izraelį.
• 2003 – Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad sustabdytas ūmaus kvėpavimo takų sindromo plitimas.

• 1057 m. – Gazalis, persų kilmės islamo filosofas, teologas, sufijus (m. 1111 m.).
• 1853 m. – Sesilis Rodas, anglų ekonomistas, kasybos magnatas ir kolonizatorius. Rodezijos kolonijos įkūrėjas ir valdytojas (m. 1902 m.).
• 1857 m. – Klara Cetkin, Vokietijos politikė, kovotoja už moterų teises, viena iš Vokietijos komunistų partijos įkūrėjų, tarptautinio komunistinio judėjimo veikėja. Manoma, kad ji pasiūlė švęsti Tarptautinę moters dieną (1911 m. kovo 8 d.) (m. 1933 m.).
• 1867 m. – Endriu Elikotas Daglasas, JAV astronomas ir archeologas (m. 1962 m.).
• 1888 m. – Herbert Spencer Gasser, 1944 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1963 m.).
• 1889 m. – Jean Maurice Eugène Clément Cocteau, prancūzų poetas, dramaturgas, tapytojas ir prodiuseris (m. 1963 m.).
• 1891 m. – John Howard Northrop, amerikiečių chemikas, 1946 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (m. 1987 m.).
• 1904 m.:
  • Harold Acton, anglų-italų rašytojas (m. 1994 m.).
  • Milburn Stone, amerikiečių aktorius (m. 1980 m.).
• 1911 m. – Georges Jean Raymond Pompidou, Prancūzijos politikas, nuo 1969 m. birželio 20 d. iki pat mirties buvęs Prancūzijos Prezidentu (m. 1974 m.).
• 1928 m.:
  • Pjeras Morua, Prancūzijos politinis veikėjas, 1973–2001 Lilio meras, 1981–1984 Prancūzijos ministras pirmininkas.
  • Vladimiras Toporovas, vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius (m. 2005 m.).
• 1936 m. – James Alexander Mirrlees, 1996 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[4].
• 1941 m. – Epeli Nailatikau, yra Fidžio diplomatas, karininkas, politikas, nuo 2009 m. liepos 30 d. einantis Fidžio prezidento pareigas.
• 1973 m.:
  • Marcus Allbäck, futbolininkas, Švedijos rinktinės ir Örgryte IS klubo puolėjas.
  • Róisín Marie Murphy, airių elektronikos atlikėja, dainų tekstų autorė, prodiuserė.
• 1975 m. – Ernanas Krespo, garsus Argentinos futbolininkas.
• 1976 m. – Nunas Migelis Soarešas Pereira Ribeiras, portugalų futbolininkas, žaidžiantis centro puolėjo pozicijoje. Priklauso Portugalijos vyrų futbolo rinktinei.
• 1977 m. – Nikolasas Kėferis, profesionalus Vokietijos tenisininkas. Šiuo metu ATP reitinge jis užima 116 vietą. Aukščiausias Nikolaso pasiekimas reitinge buvo ketvirtoji vieta. Per savo karjerą Kėferis laimėjo šešis ATP titulus. 2004 metais, Atėnų olimpinėse žaidynėse jis kartu su Raineriu Šutleriu laimėjo vyrų dvejetų sidabro madalį. Kėferis profesionalu tapo 1995 metais. Nikolaso mama, Nikolė, yra prancūzė. Tėtis, Volfgangas, yra mokytojas. Kėferis tenisą pradėjo žaisti būdamas šešerių. Nikolasą Kėferį iki 2005 metų treniravo Saša Nenselis.
• 1979 m. – Stilijanas Petrovas, Bulgarijos futbolininkas, Birmingemo „Aston Villa“ komandos kapitonas, žaidžiantis saugo pozicijoje. Nuo 2003 m. yra Bulgarijos vyrų futbolo rinktinės kapitonas.
• 1980 m.:
  • David Rozehnal, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir Hamburger SV klubo gynėjas.
  • Eva Green, prancūzų aktorė, modelis.
• 1982 m.:
  • Alberto Gilardino, futbolininkas, Italijos rinktinės ir ACF Fiorentina klubo puolėjas.
  • Beno Udrihas, Slovėnijos krepšininkas rungtyniaujantis Sacramento „Kings“ komandoje.
• 1983 m. – Jonas Manuelis Gutjeresas, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis krašto saugo pozicijoje. Yra Anglijos klubo Newcastle United žaidėjas.

• 1044 m. – Aba Samuelis, 1041–1044 m. Vengrijos karalius (g. 990 m.).
• 1894 m. – Ostinas Henris Lajardas, Didžiosios Britanijos diplomatas, keliautojas, istorikas, archeologas (g. 1817 m.).
• 1912 m. – Adolfas Alunanas, latvių dramaturgas, aktorius, režisierius. Latvių nacionalinio teatro pradininkas (g. 1848 m.).
• 1927 m. – Albrecht Kossel, 1910 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (g. 1853 m.).
• 1935 m. – Julius Meier-Graefe, Vokietijos meno kritikas (g. 1867 m.).
• 1966 m. – George Charles de Hevesy, 1943 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (g. 1885 m.).
• 1975 m. – Otto Skorzeny, Antrojo Pasaulinio karo vokiečių SS oberšturmbanfiureris, labiausiai išgarsėjęs Musolinio išlaisvinimo iš kalėjimo operacija bei Graifo operacija (vok. Unternehmen Greif) (g. 1908 m.).
• 1995 m. – Takeo Fukuda, Japonijos ministras pirmininkas 1976–1978 metais. Į istoriją jis įėjo tuo, jog pasirašė draugystės sutartį su Kinija ir taip baigė dešimtmečius trukusį abipusį priešiškumą (g. 1905 m.).
• 2021 m. – Vladimiras Menšovas, rusų aktorius ir režisierius (g. 1939 m.).^[6]