Lieponys

Senesniuose istorijos šaltiniuose dar vadinamas Liepūnais ir Leipūnais.^[2] Manoma, kad vietovės pavadinimas kilo nuo šalia kaimo augusių liepynų.^[3]

Lieponys žinomi nuo XIV a., kai čia buvo karaliaus Jogailos dvaras ir valsčius.^[4] Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1387 m. Tais metais Lenkijos karalius Jogaila dovanojimo raštu broliui Skirgailai perdavė valdyti Trakų kunigaikštystę su Lieponimis ir kitais valsčiais.

1516 m. Ldk Žygimantas Senasis Lieponis ir kitus kaimus už 400 kapų grašių perdavė valdyti Jokūbui Kuncevičiui.^[5] 1524 m. valdė Morkus Kuncevičius.

1536 m. dvarą laikė karaliaus dvariškis Andrius Mackevičius. Tačiau jis valdydamas nesilaikė valdovo duotų valstiečių valdymo nuostatų, todėl pateko į valdovo nemalonę. 1541 m. Žygimantas Senasis atėmė iš Andriaus Mackevičiaus Lieponis už valstiečių engimą ir pasipriešinimą karalienei Bonai Sforcai. Tuomet žemių valdytoju paskirtas valdovo dvariškis Vaitiekus Jundilas. 1581 m. Lieponių palivarkas buvo įkeistas Užgorodo kaštelionui Kasparui Klodzinskiui.

1611 m. Lieponis laikė LDK ginklininkas, Lieponių seniūnas ir girininkas Mikalojus Kristupas Chaleckis. XVII a. dvarui priklausė ūkiniai pastatai, pirtis su kanalizacija ir žalvariniais vamzdžiais, kuriais tekėjo karštas vanduo iš kubilo, karalienės gyvenamasis namas. Už jo buvo įkurta kalvė, ginklų kalykla su plytinėmis krosnimis, kalėjimas baudžiauninkams, tvenkiniai, daržai, žemė. Dvarui priklausė amatininkai, kalviai, račiai, puodžiai, klėtininkai.^[6][7] Lieponys kartu su Valkininkais sudarė vieną apskritį, kuri 1566 m. buvo panaikinta ir įjungta į Trakų apskritį, kuri tokiu pavidalu išliko iki Pirmojo pasaulinio karo.

Lieponių apylinkėse buvo kasama geležies rūda, veikė geležies lydymo krosnys. XVII a. Lieponys buvo vadinami miesteliu.^[8] Lieponių miestelis su ženklais pažymėtas 1613 m., 1665 m., 1749 m. LDK žemėlapiuose.^[9]

1700 m. ties Lieponimis įvyko lemiamas mūšis tarp dviejų Lietuvos kariuomenių pulkų: bajorų Valkininkų konfederatų kariuomenės, kurioje buvo Višniaveckių, Radvilų, Oginskių daliniai, ir didikų Sapiegų pulkų. Lietuvos bajorų konfederatų 12 tūkst. dalinys sumušė perpus mažesnę – 5 tūkst. Lietuvos etmono Kazimiero Sapiegos kariuomenę. Šiame mūšyje žuvo apie tūkstantis karių, kurie buvo palaidoti Bradelio kalne. Lieponių kaime dabartinių kapinių žemėje stovėjo koplyčia, sudeginta per karą su švedais XVIII a. pradžioje.^[10] 

XIX a. Lieponys buvo kaimas Trakų apskrityje.^[11] 1906 m. Lieponyse įsteigta rusų pradžios mokykla. 1923 m. prie Lieponių vyko mūšiai dėl Valkininkų-Rūdiškių geležinkelio ruožo.^[12] 1925–1927 m. veikė lietuviška „Ryto“ draugijos mokykla. 1939 m. įsteigta pradinė, 1947 m. – septynmetė, 1961–1977 m. veikė aštuonmetė mokykla.

Pirmojo pasaulinio karo metais, slenkant frontui, beveik pusė kaimo sudeginta. 1923–1939 m. buvo okupuotas lenkų. Iki 1936 m. veikė Šv. Kazimiero draugija, platinusi lietuviškus laikraščius ir knygas, turėjusi bibliotekėlę. Draugijos pastangomis 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 600-ąsias mirties metines, kaimo viduryje buvo pastatytas kryžius. 

1936 m. buvo suvaidintas pirmasis lietuviškas vaidinimas – R. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.

Sovietmečiu buvo įkurtas „Pergalės“ kolūkis, vėliau sujungtas su Tiltų kolūkiu. 1940–1975 m. buvo Lieponių apylinkės centras, perkėlus į Tiltus, Lieponių apylinkė veikė iki 1988 m.

• Lieponys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 468 psl.