Licinijus
Gajus Valerijus Licinianas Licinijus (lot. Gaius Valerius Licinianus Licinius, apie 250 m. Mezija – 325 m. Tesalonikai, dab. Salonikai) – 308–324 m. Romos imperijos imperatorius.
| Licinijus | |
|---|---|
| Romos imperatorius | |
 | |
| Licinijų giminė | |
| Gimė | 250 m. Mezija |
| Mirė | 325 m. (~75 metai) Tesalonikai |
| Sutuoktinis (-ė) | Flavija Julija Konstancija |
| Vaikai | Licinijus II |
 | |
| Valdė | 308-324 m. |
| Pirmtakas | Severas |
| Įpėdinis | Konstantinas I |
 Vikiteka | Licinijus |
Biografija
Imperatoriaus Diokletiano įsūnis, kilęs iš dakų[1][2] valstiečių. Pasižymėjo kaip karo vadas. Nuo 308 m. imperatoriaus Galerijaus bendravaldis augustas, vienas iš keturių Romos imperijos valdovų pagal tetrarchijos sistemą. 311–312 m. po Galerijaus mirties per Keturių augustų kovą, dėl valdžios Licinijus ir Konstantinas I sumušė kitus du augustus Maksencijų ir Maksimianą; jų ir Galerijaus šeimos buvo išžudytos. Licinijus ir Konstantinas I pasidalijo Romos imperiją: Licinijus 312 m. tapo Rytų Romos imperijos, Konstantinas I – Vakarų Romos imperijos valdovu.
313 m. su Konstantinu I paskelbė Milano ediktą, kuris leido laisvai išpažinti krikščionybę, suteikė Krikščionių bažnyčiai privilegijų, bet neuždraudė ir senųjų kultų. 316 m. per karą su Konstantinu I prarado visas žemes Europoje, išskyrus Trakiją. 324 m. karą su Konstantinu I dėl valdžios visoje Romos imperijoje pralaimėjo, pateko į nelaisvę, buvo išsiųstas į Tesalonikus, ten nužudytas. [3]
| Romos imperatorius | ||
| Anksčiau valdė: Severas | Licinijus 308-324 m. ' | Vėliau valdė: Konstantinas I |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
