Lev Landau
| Lev Landau | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1908 m. sausio 22 d. Baku, Rusijos imperija |
| Mirė | 1968 m. balandžio 1 d. (60 metų) Maskva, TSRS |
| Sutuoktinis (-ė) | Konkordija Drobanceva |
| Vaikai | 1 vaikas |
| Sritis | Fizika |
| Alma mater | Bakų valstybinis universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Nobelio fizikos premija (1962) | |
Levas Landau (rus. Лев Давидович Ландау; 1908 m. sausio 22 d. – 1968 m. balandžio 1 d.) – TSRS fizikas teoretikas, vienas iš kvantinės teorijos kūrėjų. 1962 m. jis buvo apdovanotas Nobelio fizikos premija už supertakumo teoriją.[1] Žydų kilmės, neslėpė antitarybinių pažiūrų, pasižymėjo geru humoro jausmu.
Mokslinių tyrimų svarbiausios sritys: žemųjų temperatūrų fizika, kvantinė mechanika, kietojo kūno fizika, kvantinė lauko teorija, kvantinė elektrodinamika, elementariųjų dalelių, plazmos fizika.[2]
Biografija
Gimė žydų šeimoje Baku (dabartinis Azerbaidžanas). Tėvas David Landau buvo inžinierius, motina Liubov Harkavi – gydytoja.[3]
Nuo vaikystės pasižymėjo dideliais matematikos gabumais. Kadangi gyveno politinių permainų metais, kai buvo keičiamos ir švietimo sistemos, nebaigė vidurinės mokyklos, nerašė doktorantūros darbo. Fizikos mokėsi Leningrado valstybiniame universitete 1924–1927 m., o 1934 m. jam jau kaip esamam mokslininkui suteiktas mokslų daktaro laipsnis.[4]
1937 m. persikėlė iš Charkovo į Maskvą, kur įsidarbino Fizikos problemų institute. 1938 m. laiške studentams prilygino Staliną tokiems fašistų lyderiams kaip Hitleris ir Musolinis, todėl už tai buvo pasodintas į kalėjimą. Po metų, 1939 m. danų fiziko N. Boro prašymu ir įsikišus instituto vadovui P. Kapicai buvo išleistas.[5] Nepaisant to, reabilituotas buvo tik žlungant sovietų sistemai 1990 m.
1945–1953 m. dirbo sovietų atominiame projekte. 1955 m. kartu su keliais šimtais mokslininkų pasirašė kreipimąsi į valdžią su kritika dėl T. Lysenkos biologinių pažiūrų, kurios stabdė genetikos ir kitų gamtos mokslų raidą.
1962 m. pateko į autokatastrofą, kurioje patyrė daugybę lūžių, galvos traumas, 59 dienas buvo komoje. Atsigavęs moksline veikla beveik neužsiėmė, o 1968 m. mirė po žarnyno operacijos įvykus trombozei. Palaidotas Novodevičės kapinėse Maskvoje.