Lapkričio 20

• Tarptautinė vaikų diena;
• Afrikos industrializacijos diena.

Jovydas – Vaidvilė – Feliksas – Neringa

(kol kas nėra)

• 1850 m. – Stanislovas Didžiulis, knygnešys, bibliotekininkas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1927 m.).
• 1868 m. – Andrius Dubinskas, teisininkas, spaudos bendradarbis, visuomenės veikėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, pedagogas (m. 1945 m.).
• 1870 m. – Teodoras Brazys, lietuvių kunigas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, muzikologas, kompozitorius (m. 1930 m.).
• 1877 m. – Mečislovas Vasiliauskas, pedagogas, vadovėlių autorius, LTSR nusipelnęs mokytojas (1947 m.) (m. 1957 m.).
• 1880 m. – Jonas Bliūdžius, mokytojas, karininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1948 m.).
• 1882 m. – Ernestas Galvanauskas, Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1967 m.).
• 1884 m. – Ksaveras Strumskis, vargonininkas, chorvedys ir kultūros veikėjas (m. 1954 m.).
• 1890 m. – Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas; iki 1925 m. mecosopranas) (m. 1961 m.).
• 1918 m. – Stasys Sližys, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius.
• 1919 m. – Jonas Kukarevičius, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1920 m. – Aleksandras Livontas, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, kultūros veikėjas, publicistas (m. 1974 m.).
• 1929 m.:
  • Enrikas Sapožnikovas, Lietuvos energetikas, inžinierius elektrikas.
  • Romualdas Vytautas Kaminskas, Lietuvos architektas.
• 1930 m.:
  • Jonas Repšys, Lietuvos sovietinio laikotarpio filosofas, egzistencijos filosofijos tyrinėtojas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras. Nuo 1960 m. dirbo universiteto Filosofijos katedroje; docentas (1967). TSKP narys (m. 1976 m.).
  • Vytautas Brėdikis, Lietuvos architektas, pedagogas (m. 2021 m.).
• 1932 m.:
  • Vladas Astrauskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2011 m.).
  • Algirdas Jurgis Kliučininkas, Lietuvos inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2017 m.).
• 1934 m. – Juozas Bastys, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1995 m.).
• 1938 m.:
  • Adelė Čypienė-Kučytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • Jūras Bajerčius, choro dirigentas, pianistas, pedagogas.
  • Povilas Domeika, Lietuvos žemės ūkio ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
  • Vytautas Alfonsas Jonaitis, Lietuvos entomologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2006 m.).
• 1939 m. – Gediminas Davulis, Lietuvos inžinierius ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• 1942 m. – Joe Biden, JAV prezidentas nuo 2021 m.
• 1943 m. – Violeta Palčinskaitė, poetė, dramaturgė.
• 1944 m. – Gražina Kirdeikienė, Lietuvos architektė restauratorė.
• 1946 m.:
  • Algimantas Butnorius, Lietuvos šachmatininkas.
  • Sigitas Prancuitis, Lietuvos dailininkas tapytojas.
• 1948 m.:
  • Egidijus Banionis, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1993 m.).
  • Stasys Knezys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, technologijos mokslų daktaras, karybos istorikas.
• 1949 m. – Valdas Merkevičius, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Vitoldas Pranas Zovė, Lietuvos ir Šiaulių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1951 m. – Liucija Mikulėnienė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
• 1955 m. – Violeta Laužonytė, Lietuvos tekstilininkė.
• 1957 m. – Rita Kraucevičiūtė, choro dirigentė.
• 1964 m. – Laima Stankevičienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono kultūros, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1967 m. – Jūratė Žeimienė, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.

• 1587 m. – Ostapas (Eustachijus) Valavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis veikėjas, vienas iš Lietuvos Statuto autorių. Vilniaus universiteto steigimo signataras (g. 1520 m.).
• 1603 m. – Kristupas Radvila Perkūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1547 m.).
• 1957 m. – Mstislavas Dobužinskis, rusų ir lietuvių scenografas, grafikas, tapytojas (g. 1875 m.).
• 1970 m.:
  • Kazys Umbrasas, literatūrologas, prozininkas, vertėjas^[1] (g. 1916 m.).
  • Stasys Budrys, Lietuvos dailėtyrininkas (g. 1932 m.).
• 1978 m. – Antanas Nakas, teisininkas, pianistas, vargonininkas, chorvedys, dailininkas (g. 1904 m.).
• 1982 m. – Izidorius Butkevičius, Lietuvos etnologas, etnografas, istorijos mokslų kandidatas (g. 1924 m.).
• 1994 m. – Balys Dundulis, žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1910 m.).
• 1998 m. – Stasys Briedis, lietuvių agronomas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1923 m.).
• 2007 m. – Ona Baliukonytė (Onė Baliukonė), poetė, rašytoja, tapytoja, Nacionalinės premijos laureatė (g. 1948 m.).
• 2005 m. – Aldona Blužienė-Gryžaitė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1929 m.).
• 2014 m. – Juras Požela, Lietuvos ir Rusijos fizikas, akademikas, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas (g. 1925 m.).
• 2022 m. – Mykolas Rekys, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas (baritonas) (g. 1939 m.).^[2]

• 1541 – Šveicarų reformatas Žanas Kalvinas sukūrė savo bažnyčios reformavimo teoriją;
• 1700 – Šiaurės karas: Narvos mūšyje Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenė sumušė Petro I Rusijos kariuomenę;
• 1917 – Pirmasis pasaulinis karas: Kambrė mūšio pradžia;
• 1929 – Paryžiuje atidaryta pirmoji Salvadoro Dali paroda;
• 1943 – Antrasis pasaulinis karas: Taravos mūšio pradžia;
• 1945 – Vokietijoje prasidėjo veikti Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas;
• 1959 – JT priėmė vaiko teisių deklaraciją;
• 1969 – Brazilijos futbolininkas Pelė įmušė 1000-ąjį įvartį;
• 1998 – į Žemės orbitą paleistas pirmasis Tarptautinės Kosminės Stoties modulis „Zarya“;
• 2003 – Michael Jackson sulaikytas policijos dėl kaltinimų vaikų tvirkinimu.

• 1761 m. – Pijus VIII, 253 – ias Romos katalikų bažnyčios popiežius (m. 1830 m.).
• 1792 m. – Nikolajus Lobačevskis, rusų matematikas, Lobačevskio geometrijos sukūrėjas (m. 1856 m.).
• 1858 m. – Selma Ottilia Lovisa Lagerlöf, viena žymiausių švedų rašytojų, romanistė, novelistė. 1909 m. gruodžio 10 d. jai suteikta Nobelio literatūros premija. Švedijos akademijos narė (m. 1940 m.).
• 1882 m. – Iraklijus Ceretelis, teisininkas, Rusijos ir Gruzijos politinis veikėjas (m. 1959 m.).
• 1886 m. – Karl Ritter von Frisch, austrų etologas, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1982 m.).
• 1889 m. – Edvinas Pauelas Hablas, žymus amerikiečių astronomas, atradęs kitas Galaktikas už Paukščių tako galaktikos ribų ir galaktikų raudonąjį poslinkį (t. y. įrodęs, kad galaktikos tolsta viena nuo kitos – žr. Didysis Sprogimas) (m. 1953 m.).
• 1923 m. – Nadine Gordimer, Pietų Afrikos respublikos rašytoja.
• 1925 m. – Maja Pliseckaja, garsi rusų balerina, choreografė, TSRS liaudies artistė (1959 m.), Socialistinio darbo didvyrė, Lenino premijos laureatė.
• 1935 m. – Leo Falcam, Mikronezijos Federacinių Valstijų politikas. Nuo 1979 iki 1983 ėjo Ponapės gubernatoriaus pareigas, o nuo 1997 m. iki 1999 m. gegužės 8 d. buvo Mikronezijos viceprezidentu. Buvo penktuoju Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentu nuo 1999 m. gegužės 11 d. iki 2003 m. gegužės 11 d.
• 1942 m. – Joseph Robinette „Joe“ Biden, Jr., dabartinis (47-asis) JAV viceprezidentas. Nuo 1973 m. sausio 3 d. iki 2009 m. sausio 15 d., prieš jam tampant viceprezidentu, Baidenas buvo Delavero valstijos senatorius.
• 1946 m. – Patriarchas Kirilas, Rusijos pravoslavų bažnyčios vyskupas, Maskvos ir visos Rusijos patriarchas.
• 1950 m. – Bronius Makauskas, Lietuvos istorikas, Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys.
• 1962 m. – Cherardas Danielis Martinas, buvęs Argentinos futbolininkas, žaidęs saugo pozicijoje, nuo 2006 m. – Paragvajaus rinktinės treneris.
• 1975 m. – David Paden Marchand, amerikiečių grupės AFI vokalistas.
• 1976 m.:
  • De Juan Lamonte Collins, JAV krepšininkas, 2007 m. sausio 20 d. – 2008 m. rungtyniavęs Kauno „Žalgiryje“.
  • Či Jun Nam, Šiaurės Korėjos futbolininkas, rungtyniaujantis saugo arba kairiojo gynėjo pozicijoje. Žaidžia Šiaurės Korėjos klube „4.25 Sports“.
• 1981 m. – Yuko Kavaguti, japonų dailiojo čiuožimo sportininkė. Šiuo metu čiuožia kartu su Aleksanderiu Smirnovu ir atstovauja Rusijai. 2010 m. pasiekė pasaulio rekordą laisvojo čiuožimo rungtyje, surinkusi 139,23 taškų ^[4].
• 1982 m.:
  • Bertrand Ngapounou, Kamerūno futbolininkas (gynėjas) šiuo metu žaidžiantis A lygoje už FK Vėtra klubą.
  • Stefanas Ademolu, Kanados futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo arba saugo pozicijoje. FK Ekranas klubo žaidėjas.

• 1899 m. – Augustas Daugulis, pirmasis profesionalus latvių grafikas (g. 1830 m.).
• 1910 m. – Levas Nikolajevičius Tolstojus, rusų rašytojas ir publicistas. Žymiausi kūriniai: „Karas ir taika“ bei „Ana Karenina“ (g. 1828 m.).
• 1918 m. – Jonas Baueris, Švedijos tapytojas ir iliustratorius, geriausiai žinomas dėl savo Bland tomtar och troll (Tarp gnomų ir trolių). Jis gimė Jonšiopinge ir studijavo Stokholmo dailės akademijoje (g. 1882 m.).
• 1945 m. – Francis William Aston, 1922 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (g. 1877 m.).
• 1975 m. – Fransiskas Frankas, Ispanijos valstybinis ir karinis veikėjas (g. 1892 m.).
• 1976 m. – Trofimas Denisovičius Lysenka, sovietų biologas, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavęs kampanijai prieš genetikos atradimų taikymą žemės ūkyje. Ši kampanija, vėliau pavadinta „lysenkizmu“, Tarybų Sąjungoje tęsėsi iki 7-ojo dešimtmečio vidurio (g. 1898 m.).
• 1980 m. – John McEwen, aštuonioliktasis Australijos Ministras Pirmininkas (g. 1900 m.).
• 1999 m. – Amintore Fanfani, buvęs Italijos politikas, kuris net penkis kartus buvo šalies ministru pirmininku. Fanfani vadinamas vienu žinomiausiu Italijos politiku po II pasaulinio karo ir istorinis Italijos krikščionių demokratų partijos narys. Jo politinė karjera tęsėsi daugiau nei 30 metų (g. 1908 m.).
• 2000 m. – Nikolajus Doležalis, rusų energetikas, išradėjas, akademikas (g. 1899 m.).