Kriukai
- Apie miestelį Šakių rajone žr. Kriūkai.
| Kriukai | ||
|---|---|---|
 | ||
  Kriukai | ||
| 56°17′56″š. pl. 23°49′16″r. ilg. / 56.299°š. pl. 23.821°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis | |
| Savivaldybė |  Joniškio rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Kriukų seniūnija | |
| Gyventojų | 366 | |
 Vikiteka | Kriukai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kruki, rus. Круки[2] | |
Kriukai – miestelis Joniškio rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Joniškio, prie kelio 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys , netoli sienos su Latvija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi maldos namai, pakeitę nugriautą Kriukų bažnyčią, yra Kriukų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-84037), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1989 m.).
Etimologija
Kalbininkai mano, kad Kriukai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Kriukas.[3] Liaudies etimologija byloja, kad pasak legendos, miestelio vardas kilęs iš senovės kalvių dievo Kriukio vardo.[4]
Geografija
Per Kriukus teka Lielupės intakai Šešėvėlė ir Šešėvė. Netoli miestelio yra ir Kriukų kaimas.
Istorija
Duomenų apie pirmuosius gyventojus teikia miestelio šiaurinėje dalyje, dešiniajame Šešėvės krante esantys V a.–XIII a. Dvareliškių kapinynas ir Gilučių senkapis. Apylinkėse gyveno žiemgalių gentis. XI a.–XIII a. apylinkės priklausė Rytų Žiemgalos Upmalės žemei.
Kriukų kaimas žinomas nuo 1586 m. 1793 m. pastatyta Kriukų bažnyčia, 1936 m. perstatyta, 1993 m. viesulo sugriauta, pamaldos vyksta laikinoje koplyčioje. Kaimas iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. XIX a. pabaigoje Kriukai buvo Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[5]
Draudžiamąją lietuvių spaudą Kriukų apylinkėse platino J. Savickas ir kiti. 1905 m. įvyko anticarinė demonstracija. 1907 m. nelegaliai veikė lietuvių knygynėlis, 1909–1912 m. – Joniškio ir Kriukų vaidintojų būrelis. 1916–1917 m. šalia Kriukų nutiestas siaurasis geležinkelis, įrengta stotis. 1941 m. birželio mėn., 1948, 1949 m. ir 1951 m. TSRS valdžia ištrėmė 27 Kriukų gyventojus. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. rugpjūčio mėn. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Vilkiaušio miške netoli Joniškio nužudyta apie 200 Kriukų gyventojų žydų. Po Antrojo pasaulinio karo Kriukų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Voverės, vėliau Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai. 1945 m. gegužės 25 d. keletas Kriukų stribų, vadovaujamų milicininko Sankausko, pasitraukė pas partizanus.[6]
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[7] 2005 m. patvirtinas Kriukų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. 2-oji pusė – 1945 m. | Kriukų valsčiaus centras | Šiaulių apskritis |
| 1945–1950 m. | Joniškio apskritis | |
| 1950–1954 m. | Kriukų apylinkės centras ir Kriukų miestelio apylinkė | Joniškio rajonas |
| 1954–1995 m. | Kriukų apylinkės centras | |
| 1995– | Kriukų seniūnijos centras | Joniškio rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | ||||||||
| 1841 m. | 1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1902 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 219 | 110 | 677 | 797 | 341 | 426 | 391 | ||
| 1978 m.[12] | 1979 m.sur.[13] | 1985 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | ||
| 526 | 480 | 631 | 624 | 602 | 533 | 366 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
Kaime gimė:
- Feliksas Daugėla (1887–1967), geodezininkas, vienas pirmųjų lietuviškų spektaklių režisierių ir vaidintojų.
- Hillel Kook (1915–2001), JAV ir Izraelio politikas, visuomenės veikėjas.
Mokykloje dirbo kooperatininkas, politinis veikėjas Balys Žygelis.
Galerija
Prie seniūnijos
Paminklas žuvusiems už Nepriklausomybę
Kriukų bažnyčios varpinė
Senosios žydų kapinės prie Kriukų
Šaltiniai
- Kriukai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 67 psl.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 | Plikiškiai – 12 km Drąsutaičiai – 9 km | | |||||||||
| Blauzdžiūnai – 6 km ŽEIMELIS – 12 km | ||||||||||
| Skakai – 4 km JONIŠKIS – 16 km | |||||||||||
