Kristijonas I

Kilęs iš Oldenburgų dinastijos, Oldenburgų dinastijos pradininkas. Jono I ir Frederiko I tėvas. Grafo Ditricho fon Oldenburgo sūnus, 1448 m. išrinktas Danijos, 1450 m. – Norvegijos karaliumi. 1451–1457 m. dėl Švedijos sosto kovojo su Karoliu VIII Knutsonu Bonde. Švedijoje valdė iki 1464 m. Atkūrė Kalmaro uniją. 1465–1467 m. dar buvo sostą susigrąžinęs, 1471 m. galutinai pralaimėjo Švedijos didikams.

Per Trylikametį karą 1455–1458 m. rėmė Vokiečių ordiną. Nuo 1460 m. valdė Šlėzvigą ir Holšteiną, juos asmenine unija sujungė su Danija. 1468 m. sušaukė pirmąjį luomams atstovaujantį Rigsdagą. 1469 m. kaip dukters kraičio garantą Škotijos karaliui perdavė Orknio ir Zelando salas. 1479 m. jo iniciatyva įkurtas pirmasis Danijoje Kopenhagos universitetas.^[1]

1449 metų spalio 28 d. Kopenhagoje Kristijonas vedė buvusio Danijos, Norvegijos ir Švedijos karaliaus Kristupo III Bavaro našlę Doroteją Brandenburgę, Brandenburgo markgrafo Johano ir Barboros Saksen-Vitenbergės dukterį. Santuokoje gimė penki vaikai:

• Olavas (1450–1451);
• Knudas (1451–1455);
• Jonas (1455–1513), Danijos ir Norvegijos karalius 1481–1513 metais, Švedijos karalius 1497–1501 metais;
• Margarita Danė (1456–1486), nuo 1469 metų Škotijos karaliaus Jokūbo III žmona;
• Frederikas I (1471–1533), Danijos ir Norvegijos karalius 1523–1533 metais