Kovo 7

• Albanija – Mokytojų diena.

Galmantė – Galmantas – Geitautas – Geitautė – Geivyda – Geivydas – Felicita – Milbartas – Milbartė – Laima – Rimtas – Rimtautas – Rimtautė – Tomas

• 1991 – atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui paskirta Norvegijos liaudies Taikos premija – 2 milijonai 850 tūkstančių Norvegijos kronų, kurios pagrindu įsteigtas Vytauto Landsbergio fondas;
• 1992 – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;
• 2000 – pradėjo transliuoti Žinių radijas;
• 2002 – karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.

• 1632 m. – Mykolas Bujnovskis, religinis rašytojas (m. 1690 m.).
• 1861 m. – Jonas Šliūpas, gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas, laisvamanis (m. 1944 m.).
• 1869 m. – Donatas Malinauskas, visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (m. 1942 m.).
• 1885 m. – Mikas (Mykolas) Gedgaudas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1942 m.).
• 1891 m. – Jonas Dereškevičius, Lietuvos pedagogas, visuomenininkas, spaudos bendradarbis (m. 1988 m.).
• 1897 m. – Jonas Ilgūnas, Lietuvos pedagogas, rašytojas (m. 1956 m.).
• 1905 m. – Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.).
• 1913 m. – Pranas Kulikauskas, vienas žymiausių Lietuvos archeologų, daugelio archeologų mokytojas, humanitarinių mokslų daktaras.^[1] (m. 2004 m.).
• 1916 m. – Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas.
• 1928 m. – Pranas Žakevičius, pedagogas ir chorvedys.
• 1937 m. – Algimantas Irnius, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1939 m.:
  • Dalia Zita Sabalienė, pedagogė, filologė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja (m. 1999 m.).
  • Tomas Rimantas Buivydas, Lietuvos grafikas.
• 1940 m.:
  • Imantas Jonas Kazakevičius, pedagogas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis veikėjas (m. 1997 m.).
  • Tomas Josas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1942 m. – Birutė Teresė Lengvenienė, pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja.
• 1944 m. – Rimantas Norkus, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m.:
  • Jūratė Stauskaitė, žinoma grafikė, surengusi virš dvidešimt personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dailininkų sąjungos narė nuo 1975 m.
  • Kazimieras Kuzminskas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2023 m.).
• 1948 m. – Aldona Kvintufelienė, Lietuvos ir Kelmės rajono profesinių sąjungų, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m. – Jonas Bielskis, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Jonas Spietinis, Lietuvos ir Utenos rajono ūkio, profsąjungų, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Stepas Dokšus, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2006 m.).
• 1953 m.:
  • Aldona Šerėnienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Jūra Šinkūnienė, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Ričardas Vaitiekūnas, geologas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Eduardas Vilkelis, Lietuvos ekonomistas, buvęs finansų ministras (m. 2023 m.).
• 1955 m. – Henrikas Ivickas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1956 m.:
  • Alvydas Lukoševičius, lietuvių muzikos atlikėjas, kulinaras (m. 2008 m.).
  • Vasilijus Popovas, inžinierius, Lietuvos ir Kauno politinis veikėjas. Petro Papovo brolis.
• 1957 m. – Vera Macienė, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (m. 2021 m.).
• 1958 m. – Gintautas Macevičius, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Aleksas Andriuškevičius, Lietuvos dailininkas, pedagogas.
  • Alfonsas Motuzas, Lietuvos pedagogas, verslininkas, Šilalės rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Vilijus Adomavičius, Lietuvos architektas.
• 1961 m. – Artūras Antanas Skučas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, buvo pagrindinis Sąjūdžio Žinių redaktorius, organizatorius. Kūrė Savanorius, vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m.
• 1970 m. – Darius Bražiūnas, Lietuvos skulptorius.
• 1974 m. – Paulius Auryla, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1986 m. – Andrius Kalesnikas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

• 1907 m. – Martynas Sederevičius, Lietuvos kunigas, religinių raštų leidėjas, vertėjas, knygnešys (vadintas Knygnešių tėvu), lietuviškos spaudos platinimo organizatorius (g. 1829 m.).
• 1916 m. – Vincas Svirskis, lietuvių dievdirbys, liaudies menininkas, vienas žymiausių XIX amžiaus kryžių skaptuotojų, kurio kryžių išlikę Lietuvos muziejuose, kelete miestelių ir kaimų (g. 1835 m.).
• 1926 m. – Pranas Eidukevičius, Lenkijos socialistų partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos veikėjas (g. 1869 m.).
• 1941 m. – Jurgis Šlapelis, lietuvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas, pedagogas, kultūros ir politinis veikėjas (g. 1876 m.).
• 1953 m. – Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (g. 1869 m.).
• 1972 m. – Viktoras Žadeika, chorvedys, pedagogas, muzikologas (g. 1892 m.).
• 1973 m. – Mikas Masys, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, literatas (g. 1892 m.).
• 1986 m. – Vytautas Jonas Nistelis, inžinierius architektas, poetas, vertėjas, eseistas (g. 1922 m.).
• 1996 m. – Vaclovas Mališauskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, akademikas (g. 1918 m.).
• 2008 m. – Stanislovas Kindziulis, Lietuvos gydytojas, sveikatos apsaugos organizatorius, biomedicinos mokslų daktaras, docentas, ilgametis Kauno medicinos instituto Klinikinės medicinos fakulteto dekanas (g. 1930 m.).
• 2009 m. – Aleksandras Lysovas, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, poetas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1947 m.).
• 2012 m. – Emilija Černeckienė, Lietuvos tautodailininkė audėja (g. 1915 m.).
• 2014 m. – Marija Baranauskienė, Lietuvos agronomė daržininkė, biomedicinos mokslų daktarė (g. 1918 m.).
• 2021 m. – Algimantas Ažusienis, Lietuvos astrofizikas, gamtos mokslų daktaras (g. 1930 m.).

• 1876 – Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) gavo patentą savo išrastam įtaisui, kurį jis pavadino telefonu (JAV patento numeris 174,464);
• 1918 – bolševikai pasivadino Rusijos komunistų partija;
• 1998 – buvęs SS kapitonas Erichas Prybkė (Erich Priebke) kariniame apeliaciniame teisme nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą didžiausiose Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą žudynėse;
• 2003 – Serbijos ir Juodkalnijos parlamentas pirmuoju prezidentu išrinko Juodkalnijos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoją Svetazorą Marovičių (Svetozar Marovic).

• 189 m. – Publijus Septimijus Geta, Romos imperatorius, kartu su tėvu Septimijum Severu ir vyresniuoju broliu Karakala valdęs nuo 209 m. iki mirties (m. 211 m.).
• 1693 m. – Klemensas XIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1758 m. liepos 6 d. iki mirties (m. 1769 m.).
• 1780 m. – Aleksandras Dešapelis, pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.) (m. 1847 m.).
• 1857 m. – Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1940 m.).
• 1866 m. – Carl Friedrich Paul Ernst, vokiečių rašytojas, eseistas ir žurnalistas (m. 1933 m.).
• 1875 m. – Joseph-Maurice Ravel, prancūzų kompozitorius, Oksfordo universiteto garbės daktaras (nuo 1928) (m. 1937 m.).
• 1895 m. – Juan José Castro, Argentinos kompozitorius, dirigentas (m. 1968 m.).
• 1900 m. – Evaldas Avas, Estijos kompozitorius, choro dirigentas (m. 1939 m.).
• 1924 m. – Kobo Abė, japonų rašytojas (m. 1993 m.).
• 1936 m. – Žoržas Perekas, Prancūzijos žydas rašytojas, filmų kūrėjas, eseistas. Jis taip pat buvo ir matematikų bei rašytojų kūrybinės grupės Oulipo narys (m. 1982 m.).
• 1938 m. – David Baltimore, 1975 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2].
• 1960 m. – Ivanas Lendlis, buvęs profesionalus JAV tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. Jis buvo vienas labiausiai dominuojančių tenisininkų devintajame dešimtmetyje. Tennis magazine pavadino jį kaip vienu geriausių tenisininkų nuo 1966 metų. Knygoje Modern Encyclopedia of Tennis, Badas Kolinsas įtraukė Lendlį į savo 21 visų laikų geriausiųjų tenisininkų sąrašą, periode nuo 1946 iki 1992 metų. Per savo karjerą Ivanas laimėjo 94 ATP titulus.
• 1961 m. – Warrel Dane, amerikiečių muzikantas, Nevermore ir Sanctuary vokalistas.
• 1980 m. – Anthony Ocana, Dominikos kompozitorius ir gitaristas.
• 1983 m. – Mateus Alberto Contreiras Gonçalves, futbolininkas, Angolos rinktinės ir Ispanijos Real Valladolid CF klubo puolėjas.
• 1987 m. – Hatemas Ben Arfas, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Marseille klubo saugas.

• 1802 – seras Edvinas Henris Landseras (Edwin Henry Landseer), anglų tapytojas ir skulptorius, sukūręs Londono Trafalgaro aikštės liūtus;
• 1850 – Tomašas Masarikas (Tomas Masaryk), mokslininkas ir poetas, pirmasis Čekoslovakijos prezidentas.

• 1274 m. – Tomas Akvinietis, OP, Viduramžių sistemintojas, italų filosofas scholastas, teologas, tomizmo pradininkas ir krikščionių šventasis. Itin nusipelnė sujungdamas Aristotelio tradiciją su Augustino mokymu (g. 1225 m.).
• 1724 m. – Inocentas XIII, popiežius valdęs 1721–1724 metais (g. 1655 m.).
• 1778 m. – Charles De Geer, švedų pramonininkas ir entomologas (g. 1720 m.).
• 1932 m. – Aristidas Briandas, Prancūzijos ministras pirmininkas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1862 m.).
• 1954 m. – Otas Paulis Hermanas Dylsas, vokiečių chemikas organikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1876 m.).
• 1999 m. – Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.).
• 2013 m. – Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (g. 1922 m.).

• 1809 – Žanas Pjeras Fransua Blanšaras (Jean-Pierre-Francois Blanchard), prancūzų keliautojas, parašiuto išradėjas;