Kolnas
Kòlnas [1] (arba Kãlinas,[2] lenk. Kolno) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Kolno apskrityje, Palenkės vaivadijoje, ~150 km į šiaurės vakarus nuo Lenkijos sostinės Varšuvos. Miestas įsikūręs Kolno aukštumoje prie Labnos ir Pisos upių. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW647.
| Kolnas lenk. Kolno | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija |
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija |
| Apskritis | Kolno apskritis |
| Gyventojų | 10 537 |
| Plotas | 25,08 km² |
| Tankumas | 420 žm./km² |
| Pašto kodas | PL 18-500 |
| Tinklalapis | www.umkolno.pl/ |
 Vikiteka | Kolnas |
Istorija
Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. XVIII a. minima gyvenvietė netoli Pisos upės. X a.-XI a. gyvenvietėje stovėjo medinė pilis. Pirmą kartą gyvenvietė paminėta 1222 metais. 1425 m. Mazovijos kunigaikštis Janušas I Senasis gyvenvietei suteikė Kulmo miesto teises. 1426 m. gyvenvietė minima kaip Colno. 1434–1443 m. miestas persikelė arčiau Labnos upės, kur vėliau įsikūrė Labnos gyvenvietė. Šį persikėlimą lėmė tai, kad Kolno aukštumoje prie Pisos upės įsikūręs miestas buvo sunkiai pasiekiamas dėl nepalankių gamtinių sąlygų. Nuo 1569 m. iki 1795 m. kaimas priklausė Abiejų Tautų respublikai. 1765 m. spalio 13 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė gyvenvietei Kolno miesto herbą. 1794 m. liepos 10 d. mieste įvyko Kolno mūšis. Per 1794 m. sukilimą miestas sudegė.
1867 m. miestas tapo Lomžos gubernijos Kolno apskrities centru. 1904–1905 m. pastatyta Kolno Šv. Mikolajaus cerkvė. 1915 m. vokiečių kariuomenė mieste pastatė Kolno geležinkelio stotį, kuri jungė miestą su Vokietijos imperijos, Pišo miestu. 1923 m. ši geležinkelio linija buvo panaikinta. 1929 m. įkurtas Orzeł Kolno futbolo klubas. 1939 m. mieste gyveno 5,163 gyventojai iš kurių 67 % buvo žydai. 1939 m. rugsėjo 8 d. miestą užėmė Trečiasis Reichas. 1939 m. rugsėjo 29 d. miestą vokiečiai perdavė Tarybų Sąjungai. 1939–1941 m. ir 1944 m. miestas buvo Kolno rajono centras. 1941 m. birželio 22 d. miestą užėmė Trečiasis Reichas. 1941 m. rugpjūčio mėnesį Kolimagų ir Mšcivujės kaimuose buvo nužudyti visi miesto žydai. 1945 m. sausio 23 d. į miestą įžengė Raudonoji Armija.
Gyventojai
1827 m. 38% miesto gyventojų buvo žydai, 1857 m. 62 %. Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. surašymą:
| Aprašas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 10 592 | 100 | 5 443 | 51,4 | 5 149 | 48,6 |
| Plotas | 25,08 km² | |||||
| Gyventojų tankumas (gyv./km²) | 422,3 | 217,0 | 205,3 | |||
Pagal 2002 m. surašymą vidutinės gyventojų mėnesinės pajamos buvo 1587,72 zlotai.
Tautinė sudėtis
Žymūs žmonės
- Johannes Scolvus – jūreivis, keliautojas;
- Barbara Kudrycka – švietimo ir mokslo ministrė;
- Stefan Kirtiklis – Lenkijos kariuomenės generolas;
- Kajetan Olszewski – Lenkijos kariuomenės generolas;
- Marian Jaszewski – politikas;
- Bronisław Kowalewski – Lenkijos kariuomenės karininkas.
Paviršiaus struktūra
- Pastatai, dirbama žemė: 86 %;
- Miškai: 4 %;
- Vandens telkiniai: 10 %.
Miestas užima 2,67 % apskrities ploto.
Paminklai
- Viduramžių miesto gatvių ir erdvių išdėstymas;
- XIX a. Šv. Onos parapijinė bažnyčia ir varpinė;
- XVIII a. Kolno sinagoga;
- XIX a. katalikų kapinės;
- XIX a. pirmos pusės Kolno žydų kapinės;
- I pasaulinio karo kareivių kapinės.
Literatūra
- Kazimierz Rymut: Nazwy Miast Polski. Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1987, s. 110. ISBN 83-04-02436-5.;
- Czesław Brodzicki: Ziemia Łomżyńska do 1529 roku. Łomżyńskie Towarzystwo Naukowe im. Wagów…, s. 7, 9, 46, 47.