Šis straipsnis apie Popiežių Klemensą XIII. Apie kitus popiežius vardu Klemensas skaitykite straipsnyje Popiežius Klemensas. Apie asmenis, turinčius vardą Klemensas skaitykite straipsnyje Klemensas.
Kilęs iš Venecijos pirklio šeimos, tėvas Džovanis Batista, motina Vitorija Barbarigo. Mokėsi Bolonijosjėzuitų kolegijoje. Buvo popiežiaus kapelionas ir apaštališkasis protonotaras. Nuo 1737 m. kardinolas, nuo 1743 m. Padujosvyskupas.
Protegavo jėzuitų ordiną, tuo metu, kai Burbonų dinastijos valdovai siekė jį panaikinti. Klemensas XIII 1765 m. paskelbė bulęApostolicum pascendi munus, ginančią Jėzaus draugiją ir paskelbė interdiktą jėzuitus išvariusioms šalims. Iš Portugalijos jie ištremti 1759 m., iš Prancūzijos – 1764 m. 1769 m. sušaukė Kardinolų konferenciją jėzuitų klausimui svarstyti, bet jos išvakarėse staiga mirė.[1]
1764 m. Klemensas XIII pasmerkė febronijonybę, katalikybės srovę, neigiančią popiežiaus primatą, 1765 m. patvirtino Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kultą, 1767 m. kanonizavo Joną Kentietį. Nepritarė Šviečiamojo amžiaus idėjoms, į Index Ubrorum prohibitorum įtraukė kai kuriuos Klodo Helvecijaus, Žano Žako Ruso kūrinius, prancūzų Enciklopediją.
Vikiteka