Karolis I Anžu

Anžu dinastijos pradininkas. Tėvas Prancūzijos karalius Liudvikas VIII Liūtas, motina Blanša Kastilietė. Žmona Beatričė iš Provanso. Vaikai:

• Liudvikas (1248 m. Nikozija)
• Blanša (1250–1269 m.), jos vyras Flandrijos kunigaikštis Robertas III.
• Beatričė (1252–1275 m.), jos vyras Konstantinopolio imperatorius Filipas de Kurtenė
• Karolis II Anžu (1254–1309 m.)
• Filipas (1256–1277 m.) titulinis Salonikų karalius
• Robertas (1258–1265 m.)
• Elžbieta (1261–1300 m.), jos vyras Vengrijos karalius Vladislovas IV Arpadis

Mirus Beatričei, 1268 m. vedė Margaritą Burgundę, jų duktė mirė kūdikystėje.

Iš vyresniojo brolio karaliaus Liudviko IX 1246 m. gavo Anžu grafystę. 1248–1250 m. dalyvavo Liudviko IX kryžiaus žygyje į Egiptą. Popiežius Klemensas IV 1266 m. jį paskelbė Neapolio ir Sicilijos karaliumi. Remiamas popiežiaus 1266–1268 m. atkariavo valdų iš paskutinių Štaufenų dinastijos atstovų Sicilijos karalių Manfredo ir Konradino. Vėliau įsigijo valdų Balkanuose. 1277 m. nusipirkęs karūną, tapo nominaliu Jeruzalės karaliumi. Perkėlė Sicilijos karalystės sostinę iš Palermo į Neapolį. Dėl prancūzų diduomenės įsigalėjimo karaliaus dvare ir naujų mokesčių siciliečiai sukilo (vadinamieji Sicilijos mišparai) ir išvijo Karolio kariuomenę. Karolis I mirė rengdamas ekspediciją į Siciliją.^[1]

• Émile G. Léonard, Les Angevins de Naples, Presses universitaires de France, Paris, 1954
• Runciman, Steven (1958). The Sicilian Vespers. Cambridge University Press. ISBN 0-521-43774-1.