Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu
- Straipsnis
- Aptarimas
Įrankiai
Bendra
Spausdinti/eksportuoti
Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu | |||
---|---|---|---|
Bendras priešpilio (I plane) ir piliakalnio (tolimajame plane) vaizdas iš šiaurės rytų pusės | |||
Koordinatės |
| ||
Vieta | Kretingos rajonas | ||
Seniūnija | Žalgirio seniūnija | ||
Aukštis | 27–30 m | ||
Plotas | 63 x 50 m | ||
Priešpilis | 50 x 29 m | ||
Naudotas | I tūkst. – II tūkst. pr. | ||
Žvalgytas | 2016 m. | ||
Registro Nr. | 40560 |
Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu (unikalūs kodai: komplekso – 40560, piliakalnio – 40561, priešpilio – 40562) – piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietinėje dalyje, Kalno Grikštų kaime (Žalgirio seniūnija), 0,4 km į rytus nuo Minijos ir Kartenalės II santakos, kelio Raguviškiai–Baubliai–Žutautai kairėje pusėje.
Pasiekiamas važiuojant keliu 2312 Kretinga–Raguviškiai–Budriai . Nusileidus į Minijos slėnį, pasukama Baublių kryptimi į kelią Raguviškiai–Baubliai–Žutautai. Nuo kryžkelės pavažiavus 360 m, įsukama į kairėje esantį miško keliuką. Piliakalnis yra kairėje pusėje, Mišučių miško pakraštyje, Kartenalės II dešiniojo kranto aukštumoje.
Piliakalnis su priešpiliu įrengti I tūkstantmetyje, naudoti iki II tūkst. pradžios. Ant jų stovėjo medinė pilis, saugojusi kuršių genties Ceklio žemės vakarines prieigas. Piliakalnis su priešpiliu apleistas XIII a. antroje pusėje, pietinių kuršių žemes užkariavus Livonijos ordino kryžiuočiams.
Piliakalnį su priešpiliu išaiškino biologas Darius Stončius. 2016 m. naująjį archeologijos paminklą žvalgė Kultūros paveldo centro archeologai Algirdas Skrupskelis ir Arūnas Strazdas.[1]
2017 m. piliakalnis su priešpiliu registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ir paskelbti nacionalinio reikšmingumo lygmens registriniu kultūros paveldo objektų kompleksu, turinčiu archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.[2]
Teritorijos plotas – 31650 m².
Piliakalnis su priešpiliu apaugę mišku. Pylimai suplokštėję, šiek tiek nuskleisti, o gynybiniai grioviai iš dalies užslinkęs. Pietvakariniu ir vakariniu šlaitu eina keliukas. Vakariniame šlaite piliakalnio pusėje 1941 m. įrengtas raudonarmiečių dotas (ilgalaikis frontalinės ugnies kulkosvaidžio lizdas), o priešpilio pusėje iškasta duobė antrajam dotui.
370 m į pietvakarius yra Kalno Grikštų senovės gyvenvietė ir kapinynas, 650 m į šiaurę – antrasis piliakalnis, 1 km į rytus – Kačaičių piliakalnis.
Piliakalnis įrengtas į Minijos ir Kartenalės II santakos slėnį įsiterpusiame aukštumos kyšulyje. Šlaitai statūs, 28–30 m aukščio, rytuose ir pietuose leidžiasi į Kartenalės II, o vakarų ir šiaurės vakarų pusėje – į platų bei gilų Minijos ir Kartenalės II santakos slėnį. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio plyti aukštuma.
Aikštelė beveik trikampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 50 m ilgio ir 45 m pločio. Vidurinė jos dalis skersai išgaubta, o pietvakarinė – žemėja link krašto.
Palei aikštelės šiaurės rytinį kraštą nuo aukštumos pusės supiltas apie 50 m ilgio, 12 m pločio ir 1,2 m aukščio žemių ir akmenų gynybinis pylimas, nežymiai išlenktas puslankiu. Jo išorinis šlaitas 1,6 m aukščio, leidžiasi į priešais pylimą iškastą 6 m pločio ir 40 cm gylio gynybinį griovį.[3]
Į šiaurės rytus nuo piliakalnio plyti priešpilis. Jo aikštelė stačiakampio plano, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apie 50 m ilgio ir 17 m pločio. Šlaitai statūs, 27–30 m aukščio. Palei aikštelės šiaurės rytinį kraštą supiltas apie 50 m ilgio, 7 m pločio ir 0,5 m aukščio gynybinis pylimas, kurio išorinis šlaitas leidžiasi į 5 m pločio ir 0,5 m gylio gynybinį griovį, skiriantį priešpilį nuo aukštumos.[4]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Kurmaičių piliakalnis 12 km Nagarbos piliakalnis 16 km | Kalno Grikštų II piliakalnis 0,65 km | Kartenos piliakalnis 8 km Mišučių piliakalnis 3 km | |||||||||
Ėgliškių (Andulių) piliakalnis 10 km | Kačaičių piliakalnis 1 km | ||||||||||
Eketės piliakalnis 15 km | Gerduvėnų piliakalnis 13 km | Lapių piliakalnis 10 km |