Kūras (Šveicarija)

Kūras – miestas rytų Šveicarijoje, Retijos Alpėse, 593 m aukštyje virš jūros lygio, prie Reino intako Plesuro. Graubiundeno kantono centras. Mašinų ir tiksliųjų prietaisų, metalo apdirbimo, tekstilės, chemijos, maisto (šokolado, vyno, alaus) pramonė. Turistinis centras. Veikia aukštoji teologinė mokykla. Yra katedros, Retijos, dailės, gamtos istorijos muziejai, teatras.

Kūras
vok. Chur, pranc. Coire, it. Coira, ret. Cuira
      
Kūras žvelgiant nuo kalnų
Kūras
Kūras
46°51′00″ š. pl. 9°32′00″ r. ilg. / 46.85000°š. pl. 9.53333°r. ilg. / 46.85000; 9.53333 (Kūras (Šveicarija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėŠveicarijos vėliava Šveicarija
KantonasGraubiundeno kantonas Graubiundeno kantonas
Gyventojų (2008)34 900
Plotas28,01 km²
Tankumas (2008)1 246 žm./km²
Pašto kodas7000-7007
VikitekaKūras
KirčiavimasKū̃ras

Architektūra

Kūras žymus savo senovinės architektūros senamiesčiu: yra gotikinė Šv. Liucijos bažnyčia su VIII a. kripta (pradėta statyti 1150 m.), romaninė gotikinė katedra su Karolingų laikotarpio reljefais (11551272 m.), vėlyvosios gotikos Šv. Martyno bažnyčia (14741491 m.) su VIII a. sienų fragmentais, gotikinė rotušė (XV–XVI a.), kurioje nuo 1872 m. įrengtas archeologijos, taikomosios dekoratyvinės dailės ir tautodailės muziejus, XVII–XVIII a. akmenų mūro gyvenamieji namai, barokiniai Vyskupų rūmai (atstatyti apie 1737 m.).

Istorija

Kūras žinomas jau nuo Antikos laikų, kuomet buvo Romos imperijos Retijos provincijos centras. Nuo V a. vyskupijos centras. Nuo X a. priklausė Šv. Romos imperijos kunigaikščiams. Reformacijos metu 1526 m. tapo laisvuoju miestu. 1489 m. įstojo į Šveicarijos sąjungą. Nuo 1820 m. tapo Graubiundeno kantono centru[1].

Sportas

Šaltiniai