Jonas Juraga-Giedraitis
| Jonas Juraga-Giedraitis | |
|---|---|
| Giedraičiai | |
 | |
| Hipocentauras | |
| Gimė | 1697 m. kovo 30 d. |
| Mirė | 1757 m. vasario 23 d. (59 metai) |
| Veikla | filosofas, teologas |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas |
| Pareigos | rektorius |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Jonas Juraga-Giedraitis (Juraha, 1697 m. kovo 30 d. – 1757 m. vasario 23 d.) – SJ, Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras.
Biografija
Kilęs iš kunigaikščių Giedraičių giminės, brolis Kazimieras Juraga-Giedraitis. Nuo 1714 m. jėzuitas. Mokėsi sintaksės ir poetikos Vilniaus, Slucko, Lomžos ir Drohičino kolegijose. 1723–1727 m. studijavo teologiją Varšuvoje, 1726 m. įšventintas kunigu, apie 1745 m. filosofijos ir teisės daktaras.
1727–1729 m. dėstė retoriką Plocke ir Varšuvoje. Nuo 1730 m. Vilniaus universiteto teologijos ir filosofijos profesorius. 1752–1755 m. – Vilniaus universiteto rektorius; jam vadovaujant 1753 m. universitete įkurta Vilniaus astronomijos observatorija ir matematikos–fizikos kabinetas, pradėta dėstyti naujųjų amžių filosofija. 1735–1745 m. Vilniaus vyskupo teologas. 1745 m. paskirtas jėzuitų noviciato prie Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios rektoriumi ir vadovu; ten įkūrė biblioteką, inicijavo bažnyčios rekonstrukciją. Nuo 1755 m. Lietuvos jėzuitų provincijos provincijolas.
Parašė apologijas Bonaventūrai (Phoenix doctorum e Seraphicis evolans cineribus divus Bonaventūra, 1727 m.) ir Vilniaus universiteto dvasininkams (Apologia pro Universitate Vilnensi adversus clericos Regulares, qui a Scholis Piis denominantur, 1739 m.).[1]
Šaltiniai
| Akademinės pareigos | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Pranciškus Rosciševskis | Vilniaus universiteto rektorius 1752–1755 | Po to: Martynas Bžozovskis |