Jonas Ivanas Chodkevičius

Kilęs iš Lietuvos bajorų Chodkevičių giminės. Giminės pradininko Chodkos sūnus, brolis Povilas Chodka. Orientuodamasis į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero politiką ir stengdamasis nebloginti santykių su gudais ir lietuvių diduomene iškilo į didikus.

Vedęs Gediminaičio Jono Bielskio dukterį Jaunutę Agnietę Bielskytę susigiminiavo su kunigaikščiais Alšėniškiais ir Bielskiais. Sūnus Aleksandras Chodkevičius, dukros – Agripina Chodkevičiūtė-Zaslavskienė ir Jakumilė Chodkevičiūtė (mirė turkų nelaisvėje).

Sutelkė savanorius ir etmono pareigose talkino Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui per 1458 m. ir 1466 m. karus su kryžiuočiais Choinicės ir 1474 m. – su vengrais, nors Lietuvos Ponų taryba šiems karams nepritarė. Dėl to Kazimiero remiamas iš didžiojo kunigaikščio maršalkos ir Lydos vietininko (1470–1477 m.) pareigų iškilo į Kijevo vaivadas (1480–1482 m.). 1476 m. minimas kaip Vitebsko vietininkas, 1478 m. – Lucko seniūnas. Bendruose Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos ponų suvažiavimuose reikalavo, kad lenkai grąžintų Lietuvai Podolę. Laiškuose popiežiams Mikalojui V (1453 m.) ir Sikstui IV (1476 m.) siūlė sujungti LDK Stačiatikių ir Katalikų bažnyčias. 1482 m. pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.^[1]