Jolanta Kvašytė

1982 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1982–1984 m. dirbo gamyklos „Jiesia“ Kybartų ceche, 1985–1988 m. Paminklų restauravimo treste Vilniuje. 2003 m. dailininkė rezidentė Akrono universitete (JAV).

Kuria daugiausia daugiafigūres temines kompozicijas („Kryžiaus kelias“ 1992 m., „Miestas“ 1995 m., „Betliejus“ 1996 m., „Europos laivas“ 1997 m.), smulkiąją skulptorius plastiką („Rudeniniai vabalai“ 1990 m., „Šv. Jono naktis“ 1991 m., „Meilės drambliai“ 1994 m., „Adomas ir Ieva“ 2004 m., „Sabos karalienė“ 2006 m.). Sukūrė kūrinių interjerams (iškaba „Stikliai“ 1993 m., „Zodiakas“, „Mechaninės lėlės“, abu 1994–1995 m., visi „Stiklių“ viešbutyje ir restorane), lauko keramikos („Piramidei“ skvere Panevėžyje, 1998 m.), servizų („Pagodos“ 1991 m.), vazų („Turkiškos maudynės“ 1999 m.). Pastaruoju metu sukūrė monumentalesnių, labiau apibendrintų skulptūrinių mozaikinių kompozicijų: „Ofelija“ (2000 m.), „Niujorko kodas“ (2004 m.), „Bučinys“ (2006 m.).

Kūriniuose naudojamas ir subtiliai derinamas molis, porcelianas, juodoji keramika, įvairios kitos medžiagos (biseris, akmenėliai, plunksnos). Laisvai interpretuoja religines ir pasaulietines temas, būdingi saviti raiškūs tipažai, ekspresija, siužetinis pasakojimas, ryškūs žaidimo, teatrališkumo, grotesko, ironijos, šaržavimo momentai, gausu metaforų, alegorijų. Kūriniai dekoratyvūs, sodrių spalvų, smulkiai ornamentuoti.

Nuo 1983 m. dalyvauja parodose, nuo 1985 m. – keramikos ir porceliano tarptautiniuose simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje (Latvija, Lenkija, Čekija, Didžioji Britanija, JAV ir kitur).^[1]

• Vilnius – 1990–1995 m., 1997 m., 1998 m., 2000 m., 2003 m., 2005 m., 2006 m.
• Klaipėda – 1992 m.
• Oslas – 1991 m., 1992 m.
• Akronas – 2003 m.
• Helsinkis – 2004 m.^[2]

• Baltijos šalių dailės ir amatų trienalės Taline Didysis prizas, 1991 m.