Jeruzalės senamiestis
| Jeruzalės senamiestis ir miesto sienos | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
.jpg) | |
| Senamiesčio ir Alyvų kalno panorama | |
| Vieta | Rytų Jeruzalė |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | ii, iii, vi |
 Nuoroda | (angl.) (pranc.): 148 |
| Regionas** | Azija |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1981 (5 sesija) |
| Pavojuje | Nuo 1982 m. |
 Vikiteka: | Jeruzalės senamiestis |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Jeruzalės senamiestis (hebr. העיר העתיקה = Ha'Ir Ha'Atiqah, arab. البلدة القديمة = al-Baldah al-qadīmah) – seniausia Jeruzalės miesto dalis, esanti Rytų Jeruzalėje.[1] Senamiestį juosia sienos.[2]
Senamiestis padalintas į keturis kvartalus: musulmonų, krikščionių, armėnų ir žydų.[3] Senamiestyje yra ir Šventyklos kalnas, ant kurio stovi Uolos kupolas, al Aksos mečetė ir kadaise stovėjo Jeruzalės šventykla.[4] Dabartinės senamiesčio sienos ir miesto vartai pastatyti XVI a., valdant osmanų sultonui Siuleimanui Puikiajam. Senamiestyje yra keletas svarbiausių abraominių religijų šventovių: Šventyklos kalnas ir Raudų siena (judaizmo), Šventojo Kapo bazilika (krikščionybės), Uolos kupolas ir al Aksos mečetė (islamo).[4] 1981 m. senamiestis ir jo sienos įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[4]
Istorija
Nepaisant pavadinimo, dabartinis Jeruzalės senamiesčio išplanavimas skiriasi nuo senųjų laikų. Archeologai mano, kad Dovydo miestas buvo pirminis Jeruzalės gyvenvietės branduolys bronzos ir geležies amžiuose.[5][6][7] Tuomet miestas plėtėsi į rytus ir šiaurę, apimdamas Siono kalvą ir Šventyklos kalną. Lyginant su ankstesniais miesto istorijos laikotarpiais, dabartinis senamiestis yra šiek tiek pasislinkęs į šiaurę, ir mažesnis negu buvo Antrosios šventyklos laikotarpiu.
Iki XIX a. vid. visas Jeruzalės miestas (išskyrus Dovydo kapą) buvo aptvertas senamiesčio sienomis. Atsitraukimas nuo sienų prasidėjo XIX a., kai miesto savivaldybių sienos buvo išplėstos įtraukiant arabų kaimus ir naujus žydų rajonus. Per 1948–1949 m. arabų–Izraelio karą Rytų Jeruzalę (su senamiesčiu) prisijungė Jordanija. Per 1967 m. Šešių dienų karą Izraelis užėmė ir aneksavo Rytų Jeruzalę. 1980 m. Jeruzalė paskelbta nedaloma Izraelio sostine.[8] Tarptautinėje teisėje Rytų Jeruzalė laikoma Izraelio okupuota teritorija.
Gyventojai
1967 m. senamiestyje gyveno 17 000 musulmonų, 6 000 krikščionių (įskaitant armėnus) ir nė vieno žydo, nes pastarieji buvo išvaryti iš miesto po 1948–1949 m. arabų–Izraelio karo.[9]
Dabar dauguma senamiesčio gyventojų gyvena musulmonų ir krikščionių kvartaluose. 2007 m. senamiestyje buvo 36 965 gyventojai: 27 500 iš jų buvo musulmonai, 5 681 – krikščionys ne armėnai, 790 – armėnai, 3089 – žydai.[10][9][11]
Politinis statusas
Per 1948–1949 m. arabų–Izraelio karą senamiestį užėmė Jordanija, o visi žydai buvo iškeldinti. Per 1967 m. Šešių dienų karą Izraelis užėmė ir aneksavo Rytų Jeruzalę (su senamiesčiu). Šiandien Izraelis kontroliuoja visą Jeruzalę, kurią laiko savo nedaloma sostine. Tačiau Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 478 Rytų Jeruzalės aneksiją paskelbė neteisėta. Tarptautinė bendruomenė Rytų Jeruzalę laiko okupuotos Palestinos teritorijos dalimi.[12][13]
UNESCO statusas
1980 m. Jordanija pasiūlė Jeruzalės senamiestį įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[14] 1981 m. jis įtrauktas į sąrašą.[15] 1982 m. Jordanija paprašė įtraukti senamiestį į Pasaulio paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašą. JAV prieštaravo prašymui, teigdamos, kad Jordanija neturi teisės siūlyti tokios kandidatūros ir kad reikės Izraelio, kontroliuojančio Jeruzalę, sutikimo.[16] 2011 m. UNESCO pareiškė, kad Rytų Jeruzalė yra „okupuotos Palestinos teritorijos dalis ir kad Jeruzalės statusas turi būti išspręstas derybose dėl nuolatinio statuso“.[17]
Kvartalai
Jeruzalės senamiestis suskirstytas į keturis kvartalus: musulmonų, krikščionių, armėnų ir žydų.
Medvilnės turgus musulmonų kvartale
Šventojo Kapo bazilika krikščionių kvartale
Armėnijos vėliava armėnų kvartale
Gatvelė žydų kvartale
