Jack Lemmon
| Jack Lemmon | |
|---|---|
 | |
| Dž. Lemonas 1968 m. | |
| Gimė | 1925 m. vasario 8 d. Niutonas,  JAV |
| Mirė | 2001 m. birželio 27 d. (76 metai) Los Andželas, JAV |
| Palaidotas (-a) | Vestvudo kapinės |
| Veikla | aktorius |
Džonas Juleris „Džekas“ Lemonas III (angl. John Uhler „Jack“ Lemmon III, 1925 m. vasario 8 d. Niutonas, Masačusetsas, JAV – 2001 m. birželio 27 d. Los Andželas, Kalifornija, JAV) – amerikiečių aktorius. Kartu su Marčelu Mastrojaniu ir Dynu Stokvelu jis yra vienas iš trijų aktorių, du kartus (1979 ir 1982 m.) pelniusių Kanų kino festivalio geriausio aktoriaus apdovanojimą.[1] Holivudo šlovės alėjoje jo garbei įspausta žvaigždė.
Biografija
Džekas Lemonas gimė 1925 m. vasario 8 d. Niutono-Velslio ligoninės lifte.[2] Jis buvo vienintelis vaikas Mildredos Berdžes (megautinė pav. LaRue) ir konditerijos kompanijos „Doughnut Corporation of America“ prezidento Džono Julerio Lemono II šeimoje.[3][4] Jo tėvas buvo airių kilmės, todėl Dž. Lemonas buvo auklėjamas katalikiškai.[5] Be kitų švietimo įstaigų, studijavo Harvardo koledže.[3][6] Tarnavo JAV laivyne.[5]
.jpg)
Po karo grįžęs į JAV Džekas Lemonas tapo populiariu aktoriumi, dažniausiai pasirodančiu komedijose. Jis įžymus dėl bendradarbiavimo su Biliu Vailderiu, kuris 1959 m. Dž. Lemonui pasiūlė garsųjį persirengėlio muzikanto vaidmenį filme „Džiaze tik merginos“, Dž. Lemonas jame vaidino su Toniu Kertisu ir Merlina Monro,[7] o filme „Butas“ („The Apartment“, 1960) Dž. Lemonas atliko pagrindinį kuklaus tarnautojo, įsimylėjusio liftininkę Franę Kubelik (aktorė Širlė Maklein), vaidmenį.[8]
Dž. Lemonas laimėjo du „Oskarus“: 1956 m. gavo geriausio antraplanio aktoriaus apdovanojimą už Džono Fordo filmą „Ponas Robertsas“ („Mister Roberts“) ir 1974 m. geriausio aktoriaus apdovanojimą už Džono G. Avildseno filmą „Gelbėkite tigrą“ („Save the Tiger“).[9] Be to, Dž. Lemonas buvo sudaręs tandemą su amerikiečių aktoriumi bei režisieriumi Volteriu Matau, su juo sukūrė 10 filmų.[10]
Iškilus ir įvairiapusis (jis fortepijonu skambino filmo „Švelnioji Irma“ („Irma la Douce“) temą, jame vaidino su Širle Maklein) aktorius taip pat teikė pirmenybę nepriklausomam, veržliam ir karingam kinui, tai rodo du filmai, Kanų kino festivalyje jam, kaip geriausiam aktoriui, pelnę apdovanojimus (be Marčelo Mastrojanio ir Dyno Stokvelo, Dž. Lemonas – vienintelis aktorius, šį apdovanojimą gavęs du kartus): tai filmai „Kinijos sindromas“ („The China Syndrome“, 1979) ir Konstantino Gavro „Dingęs be žinios“ („Missing“, 1982).[1][9]
Su Džuliana Mur, Šonu Penu bei Žiuljeta Binoš jis yra vienas iš keturių aktorių, pasiekusių „didįjį kirtį“, t. y. laimėjusių trijų didžiausių pasaulio kino festivalių – Kanų, Venecijos ir Berlyno – apdovanojimus.[11] Be to, būtent Dž. Lemonas 1972 m. Čarliui Čaplinui už viso gyvenimo nuopelnus įteikė garbės „Oskarą“.[12]
1950–1956 m. Dž. Lemonas buvo vedęs aktorę Sintiją Stoun, su kuria 1954 m. susilaukė sūnaus Kriso (Chris). 1962 m. Paryžiuje susituokė su amerikiečių aktore Felisija Far, 1966 m. jiedviem gimė duktė Kortnė (Courtney).[2] Sulaukęs 76-erių, Džekas Lemonas nuo šlapimo pūslės vėžio mirė Los Andžele.[3] Palaidotas Vestvudo kapinėse, Kalifornijoje.[13]
